Viena šios vasaros diena. Pabėgimas iš Vilniaus

Nors viskas vyko jau gan seniai (jei šiųmečio birželio vidurį laikysime jau sena praeitimi), bet įspūdžiai (bent man) išliks dar ilgai. Tokios kelionės mūsų įstaigoje - jau kasmetė tradicija ir visi - na gerai - dauguma mėgstančių keliones - jų laukia. Tradicija - mūsų Tata (o paprasčiau - vyriausiasis redaktorius vardu Antanas) kasmet Antanines padaro švente ir daliai kolegų - išveža geram pusdieniui į žymiausias/gražiausias Lietuvos vietas. Apie vieną tokią kelionę - į Anykščius - pernai rašiau. Šiemet keliavom jau kitur - patraukėm Birštono link. Šįkart maršrutas buvo toks: Semeliškės-Aukštadvaris-Jieznas-Škėvonių atodanga-Birštonas-Punia. Iš maršrute nepaminėtų objektų nusileista į Velnio duobę, užkopta į Napoleono kepurę, Vytauto Kalną Birštone. Dar velnio duobėj gan sočiai pašerti vietiniai uodai, kurie, kaip juokavom, užuodę "pagerintą kraują iš sostinės", pakankamai 'svetingai" mus sutiko. Ir dar kai ko nuotraukose nesimato - kai kur žemyn žiūrėti buvo, švelniai tariant, baisoka... Na ir dairytis į šonus ne pats smagiausias dalykas tiek lipant aukštyn, tiek leidžiantis žemyn. Teko ir po kojomis žiūrėt, ir stengtis nesvyruot - kai kur takeliai ne patys plačiausi, kai kur laipteliai ne patys tvirčiausi, o šlaitai statūs.... Bet užtat vaizdai nuo viršaus buvo verti pastangų į tuos kalnelius kopiant.

Napoleono kepurė

Na ir Birštonas

Ir Punia