Vietoj smegenų pas mus varškė?

Jausmas lyg stovėčiau minioje ir kur tik bepasisukčiau, pilna visur apmirusių veidų be jokios šypsenos. Pilna melancholiškų veidų aplink mane... Kokia baisi diena, kad ne tas žodis. Mat, aš čia greitojo ėjimo pobūdžiu eidamas pro balas sudarinėju fontanus ir džiaugiuosi besitaškančiais vandens purslais, o kiti tokie suirzę, be nuotaikos, stovi sulinkę it tos braižomos kreivės fizikos sąsiuvinyje. Pilka diena, kaip tas tamsus betirpstantis ledas, puošiamas briliantinėmis balomis. Ar man čia tik vienam smagu išeiti į lauką per stiprų lietų ir "ledą", kuris jau nebe slidus, o klampus?

Labai šiandien man patiko mūsų "demonė". Pasirodo, ji ne tik sugeba pabūti gera, bet dar ir moka puikiai pravesti pamoką, ir dar priversti mane kažką suprasti iš skyrybos. Nesitikėjau, kad tas ryškus, tamsus, demoniškas žvilgsnis gali skleisti ne tik juodąją magiją. Savo ruožtu atsirado idealios pamokos gadintojų. Atėjęs pavaduotojas pareiškė, kad mūsų klasė yra katastrofiniame lygyje, ir dabar gavusius nuobaudų šalins tam tikram laikui iš mokyklos. Reikia stengtis nepakliūti į tą įžiebtą ugnies žiedą.

Didžiojo maratono startas jau ne už kalnų, reikia ruoštis artėjančiai matematikos olimpiadai, tuo pačiu susirūpinti pažymių būklę. Reikia kuo greičiau juos taisytis, nes jie (palyginus su I-uoju pusmečiu) yra katastrofiški. Jau už mėnesio ir gimnazijos prašys signalinių pusmečio rezultatų, o į norimą gimnaziją patekti šansų sumažėjo, tad reikia kažkiek investuoti ir į mokymąsi. Nors namų darbai dar iki šiol neparuošti.

"Vietoj smegenų pas jus varškė", taip sakė pavaduotojas mūsų klasei. Nenuostabu, jei sugebama parašyti žodį "męs" vietoj "mes" diktante, ir net tris kartus. Na, atsiprašant, jau čia tai viršunė. O dabar visa tai priminė vieną anekdotą:

Jonas sutinka Petrą kasinėjant medžius parke. Klausia jo:

- Tai ką čia dirbi, Petrai?

- Matematikos mokytojas mane paliko po pamokų. Liepė ištraukti kvadratinę šaknį, ale niekaip nerandu - visos apvalios