Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
What if it is reality?
What if it is reality?
 * Mes bėgame. Aš ir jis. Kas jis toks? Nežinau. Bėgame, ir mums padeda. Išskraidina, kažkur toli toli į nežinomą salą. Pakeliuj matau, kokia ji: žalios vejos, mėlynas vandenynas, baltos sienos, labirintas... Ne, ne labirintas, o kambariai... Kambariai be lubų... be grindų... ir balti žmonės... Ar jie laimingi? Nemanau... -Tai kalėjimas,- tarė man,- jus paleisiu miške prie kitų, bet stenkitės nepakliūt, nes tada mes būsim bejėgiai. Mus išleido... Tiesiai į pasalą, apie kurią niekas, deja, nežinojo. Ginklai, kamufliažas, ką gi mes padarėme? Prabundu kambaryje baltomis sienomis, virš galvos dangus, balsvi debesys greitai skrieja virš manęs. Apsidairau. Savo daiktus paslėpiau po atsarginiais rūbais. Pinigai, ID, dar kažkas nebereikšmingo... Dairausi toliau. Jis vis dar čia. -Kas su mumis dabar bus? -Aš išsiaiškinau, kad mums įmanoma ištrūkti. Aš per ilgai, matyt, miegojau. Vėliau mums priskyrė kažkokius darbus, per kuriuos turėdavome kontaktų su išorėje gyvenančiaisiais. Pavykdavo gauti duonos, nebaltų rūbų, bet juos velniškai sunku išsaugoti nepastebėtus... Kažkada man teko išeiti ir į vadinamąją 'laisvę', tik nepamenu ko. * ** Mes bėgame. Kažkur tarp medžių, blausiose džiunglėse. Apsiniaukę, niūru. Mes - tai aš, jis, ji, jis, ir dar kažkas. Likome trise. O kasgi mus vejasi? Pribėgus proskyną, tiksliau - skardį, nuo kurio toliau sekė tik pačios medžių viršūnėlės, o šalimais stūgsojo apgriuvęs, vos besilaikantis, didelis medinis namas, galų gale išvydau Tai. Nežinau, kas Tai buvo, bet jausmas, kurį Tai sukėlė, buvo širdį stingdantis. Juoda, gauruota būtybė, dydžiu pralenkianti ir tą dabar jau mažiuką namuką, riaumojanti taip, lyg mes ją būtume supykdę nebegrįžtamai. Mūsų žvilgsniai su juo susitiko tik labai trumpam, ir, jos klyksmo lydimi, įlėkėm į namą. Stebėdama kur dedu kojas, pamečiau jį iš akių. Po kelių sekundžių tai, ką pamačiau, buvo jau nebe jis: nors akys ir žvelgė tos pačios, bet visa kita... Balta, pilkšva oda, juodos gleivės lyg pusiau skysta smala, teka iš visur, kur dar yra bent viena kraujagyslė, viskas nuo rankų kaulų krenta žemyn lyg nesilaikanti tešla, pusė veido tiesiog plaukia, tįsta žemyn... -Kas man?- jis klausia. Mane apėmusi katatonija nebeleidžia ištarti daugiau nieko, tik žvilgsnis į mano pačios irstantį ir juoda smala virstantį kūną pašiepė bet kokias viltis... **  *** Staiga gražią dieną vyresniųjų giminių namuose sugadina Kažkas. Jis kėsinasi į mus visus. Mane, jį, ją, juos. Mes užsirakinam viršutiniame aukšte, kambaryje, kuris toli gražu neatrodo saugiai. Kažkas dingsta. Atvykus pas savo kolegę detektyvę, ji supažindina mane su trečiu tyrimo nariu. Jis dirbs su mumis. Kodėl? Nežinau. Toks nurodymas iš vyresnybės. Noa. Jo vardas Noa. Po ilgos dienos dėliojant sumanaus žmogžudžio bylos įkalčius, po truputį visi linkstame ink miego. Aš nevalingai prisiglaudžiu prie jo, pati dar nesuvokdama koks svarbus man tas žmogus taps po keleto savaičių. Jo nematyti jau geras mėnuo. Noa neatsakė į niekieno skambučius. Buvo išieškoti visi įmanomi taškai, bet jokios žinios, jokios užuominos, kur jis dingęs... Aš jau praradau viltį jį kadanors pamatyti. Nesupratau, ar tai darbas jį išsiuntė dėl mūsų santykių, ar tai... kas nors baisiau. Sėdėjau miesto šventėj, priešais įėjimą į Vytauto bažnyčią, ir mąsčiau... Kaip įprastai prie manęs priėjo elgeta, apdriskęs, su medžiaginiu maišeliu rankose, prašė smulkių... Jau būčiau jį nusiuntus tolyn, bet mano akis užkabino tas žvilgsnis. Geriau įsižiūrėjus mane apėmė šokas. -Noa, čia tu?! Jis buvo visas purvinas, iš rūbų likę tik drapanos, nosis akivaizdžiai sulaužyta ir pati apgijus, sumuštas ir susivėlęs... Nenuostabu kad aplinkuj besibūriuojantys mano kolegos jo neatpažįsta. Nusivedžiau jį prie bažnyčios kampo, atrėmiau į sieną tiesiai po vandens lygio matuokliu, pati atsisėdau priešais ir, kai jau susizgribę žmonės atnešė vandens, daviau Noa. -Tu juk buvai pas jį, ar ne? -Aš atsiprašau. Tu juk žinai kad jis man liepė čia ateit. Taip, aš žinojau, supratau tą pačią akimirką, kai pamačiau jo akis. Jam buvo liepta čia ateit, ir ta geruoju nesibaigs. Sulig tomis mintimis pamačau. Nuo krantinės pusės, tiesiai į mane, bėgo žmogus. Vilkėjo jis juoddus rūbus, juodą apsiaustą, ir didelę moliūgo galvą, ironiškai besišypsančią. Jis bėgo greitai ir tikslingai, atrodo, lyg žmonės jam būtų davę kelią. Paskubomis bandžiau nustumti Noa toliau nuo bažnyčios kampo, tačiau Kažkas su moliūgo galva spėjo perbraukti peiliu jam per gerklę. Pusės sekundės momentas tepraėjo ir aš pajutau ašmenis ant savo kaklo, karštą srovę kraujo. Dar pamenu, kaip debesis užstojo besilenkiančios žmonių galvos... ***  O kas, jei tai būtų tikra?... 
|
 2012 m. sausio 20 d. |
|
2014 m. birželio 11 d. 2014 m. sausio 9 d. 2013 m. gruodžio 24 d. |
Komentarai (2)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| Konditerijus |  The MountainKT Tunstall But I\'m counting on you coming by |
||||
| einaras13 |  EosUlver Nors ne vasaris, o vasara, bet vis tiek sukilo nuotaika šiam tamsiam briliantui |
||||
| Silentist |  L-O-V-ENat King Cole |
||||
| Sahja |  Pesnya OksaniAni Lorak |
||||
| malia |  Shadow of a DoubtRoxette |
||||
| PLIKASS |  Promised LandReamonn |
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
DjVaids
mėgsta
Pesnya Oksani
DjVaids mėgsta L-O-V-E
4Blackberry pakomentavo Svetainėje "Music.lt" - daugiau galimybių filtruoti savo mėgstamą muziką bei kurti "Spotify" grojaraščius
juozasp mėgsta Amorphis dainą Bones
4Blackberry pakomentavo Vis labiau virstu žuvimi
malia mėgsta Promised Land
malia mėgsta The Mountain
4Blackberry mėgsta Peter Hammill dainą In the End
4Blackberry mėgsta The Mountain
4Blackberry mėgsta Shadow of a Doubt
DjVaids mėgsta L-O-V-E
4Blackberry pakomentavo Svetainėje "Music.lt" - daugiau galimybių filtruoti savo mėgstamą muziką bei kurti "Spotify" grojaraščius
juozasp mėgsta Amorphis dainą Bones
4Blackberry pakomentavo Vis labiau virstu žuvimi
malia mėgsta Promised Land
malia mėgsta The Mountain
4Blackberry mėgsta Peter Hammill dainą In the End
4Blackberry mėgsta The Mountain
4Blackberry mėgsta Shadow of a Doubt
Pokalbių dėžutė
14:06 -
4Blackberry
Žiūriu, Internet Archive turi donations langą viršuje tokį neblogą. Gal ir čia toks praverstų... O jei ką nors nervina jį matyti gali tiesiog išjungti.
13:23 -
edzkaa1
O dėl paieškos.. sudėtinga ten ir ilgam, reikia žiūrėti ir kombinuoti. Galiu tik pasakyti, kad pagrindinė ir dienos dainos paieškos yra visiškai atskiros ir skirtingai įgyvendintos su skirtingom problemom ir tikslais.
13:23 -
edzkaa1
Ir rašydamas apie negatyvą pirmiausiai ne tave turėjau omenyje, žinau, kad pildai naujus albumus kiekvieną penktadienį, daugiau už daugelį.
13:23 -
edzkaa1
Tai nėr už ką, Einarai, senai jau tai buvo planuose, tik vis rankos nedaeidavo. Tik taip ir nepavyko per vakar padaryti, kad tas užrašas nenušoktų į šoną, nemoku front-end.
13:23 -
edzkaa1
Kas Skype jau seniausiai parduotas irosoftui už centus, dėl to ir užsilenkė. Labai prastas pavyzdys vis dar visur minimas, kaip sėkmės istorija..
12:48 -
4Blackberry
O Estijai nieko nesiseka geriausiai. Va Skype pagaliau visiškai užsilenkė, tai estai nežinau ar dar turi kuo pasigirti 
O mums dabar geriausiai kol kas sekasi per visus amžius turbūt. Jei gera valdžia būtų, galbūt jau seniai būtume pavyzdinė valstybė.
O mums dabar geriausiai kol kas sekasi per visus amžius turbūt. Jei gera valdžia būtų, galbūt jau seniai būtume pavyzdinė valstybė.
12:45 -
4Blackberry
Anksčiau ar vėliau išmoksti pamoką, kad tu pats sau esi pavyzdys ir orientyras, kitų nereikia.
12:44 -
4Blackberry
Na čia ta konkurencija jau... Ji atsiranda iš to vyriško ego manau (nenorint generalizuoti ar apsiriboti tik viena lytimi, bet yra tendencija), ir dar nuolatinis žmonių lyginimasis su kitais.
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 3
Neregistruotų vartotojų: 523
Iš viso užsiregistravę: 73656
Naujausias narys: saliusimas4
Šiandien apsilankė: 547
2012 m. sausio 21 d. 02:59:53
Net jei ir priskirčiau kokį, nemanau kad dauguma interpretuotų jį taip pat, ir galbūt jis, reikšdamas kažką tik man vienai, sugadintų bendrą šito, ką parašiau, vaizdą ir spalvą.
Nėra ir reikalo mėginti industriniais perliukais žymėti nuotaikos, nes jie visi praskiesti, o klasikos gerų įrašų čia trūksta.
____________________
Kartais atrodo, kad šiais laikais tolerancija yra menas. Ir aš rimtai.
2012 m. sausio 20 d. 22:17:13