„Silentistas tikrai neuždavė šio klausimo “oras ar vanduo?” su intencija gauti moksliškai pagrįstą atsakymą.“

As noriu zinoti ar ilgai (5 sekundes) pabuves be oro, noriau jo ikvepi nei ilgai (5 valandas) pabuves be vandens. jo teikiamas malonumas po neturejimo.

Philips ar Sony nesiojama magnetola?

Aš suprantu, kad Silentistą greičiausiai mūsų šita diskusija įkvėpė pridėti šį papildymą, bet net ir šitas aspektas vertintinas gamtinės realybės lygmenyje. „Norumą“ lemia tam tikrų hormonų lygis organizme. Aš šitoj temoj nesu geras žinovas, tad susilaikysiu nuo kažkokios išvados, reikėtų gerai pastudijuoti, kuris čia įvykis daugiau dopamino (ar kažkokio kito hormono) iššauna. Tikrai nesiūlysiu kažkokios mano išgalvotos nuomonės, nes čia nėra ir niekada nebus atsakymas į užduotą klausimą. 

Tebūnie Philips.

Nedamiegoti ar persimiegoti?

Nedamiegoti. Abu blogai, bet persimiegojimas man yra kenksmingesnis, nes visada atsikėlus skauda galvą ir vėliau miegą vėl subalansuoti būna sunkiau, nei nedamiegojus, nes kai trūksta miego, jį galima lengviau subalansuoti "atsigriebiant" kitą naktį. Bent jau mano fiziologija taip veikia. Ir apskritai, manau, žmogui kažko perteklius yra dažniau kenksmingesnis, nei kažko deficitas. Tas pats atsakymas būtų ir klausime "nedavalgyti ar persivalgyti?".

Daug cukraus ar dirbtiniai saldikliai?

„Silentistas tikrai neuždavė šio klausimo “oras ar vanduo?” su intencija gauti moksliškai pagrįstą atsakymą.“

As noriu zinoti ar ilgai (5 sekundes) pabuves be oro, noriau jo ikvepi nei ilgai (5 valandas) pabuves be vandens. jo teikiamas malonumas po neturejimo.

Philips ar Sony nesiojama magnetola?

Aš suprantu, kad Silentistą greičiausiai mūsų šita diskusija įkvėpė pridėti šį papildymą, bet net ir šitas aspektas vertintinas gamtinės realybės lygmenyje. „Norumą“ lemia tam tikrų hormonų lygis organizme. Aš šitoj temoj nesu geras žinovas, tad susilaikysiu nuo kažkokios išvados, reikėtų gerai pastudijuoti, kuris čia įvykis daugiau dopamino (ar kažkokio kito hormono) iššauna. Tikrai nesiūlysiu kažkokios mano išgalvotos nuomonės, nes čia nėra ir niekada nebus atsakymas į užduotą klausimą. 

Tebūnie Philips.

Nedamiegoti ar persimiegoti?

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Ech, o aš biochemijos studentams dėstau universitete. Ponui lektoriui teks po krūmais slėptis, nes kolegė iš muzikos portalo žino geriau, kaip gyvybė veikia.

Nu nežino, nes jei visa vandens / oro svarba matoma vos vienu pjūviu "bet juk įkvėpt man reikia dažniau negu išgert vandens", tai rodo labai siaurą mąstymą. Ir labai gaila, kai pasiūlius papildymą šiai problemai, jis yra atmetamas su žinute, kad apie biochemiją reikėtų kalbėti kitur (ginkdie ne melomanų portale, nesgi biochemija kažkokie keiksmažodžiai, kam jie įdomūs). Nu sunku kartais pasakyti „o, geras, apie šitą nepagalvojau“, lengviau išsivartyti apsukant sakinius savo naudai. Kažkodėl man negaila prieš studentus pasakyti „apie šitą nepagalvojau“ ir padėkoti studentui už kažkokį vertingą pastebėjimą... bet yra žmonių, kuriems gaila, deja.

Gerai, jei sakai, kad be vandens išgyvenama ilgiau, siūlau dar kitokį pjūvį šiai problemai (nors gal esu naivus, kad tave domins faktai, kuriuos galima net paprasta google paieška rasti): žmogaus įkvepiamas oro tūris yra apie 500 ml. Yra stebima, kad po iškvėpimo O2 kiekis ore sumažėja 5%. Vadinasi, 25 ml O2 absorbuojama per įkvėpimą. Įkvepiama maždaug 15 kartų per minutę. Reiškia, per parą absorbuojame 25 ml * 15 /min * 60 min/h * 24 h/para = 540000 ml/para = 540 l/para O2. Deguonies tankis normaliomis sąlygomis (20 laipsnių Celsijaus, 1 atm slėgis) yra 1,33 g/l. Taigi, per parą mes suvartojame 540 l * 1,33 g/l = 718 gramų deguonies. O kiek vandens išgeriam? Įprasta rekomendacija yra 2 litrai (t.y. apie 2 kg) per parą. Taip kad vandens kiekio prasme mūsų organizmui reikia daugiau.

O kodėl kvėpuojam dažniau? Ogi todėl, kad mes nesame vaikštantis oro balionas, Anatomiškai organizmui turėti didelę dujų talpyklą tam, kad galėtume prikaupti oro ilgesniam laikui, būtų labai neefektyvu, nes tą talpyklą turėtų vis tiek gaubti kažkoks audinys, sudarytas iš daugybės ląstelių, kurioms irgi būtų reikalingas aprūpinimas maisto medžiagomis. Tam, kad mes galėtume parą išbūti be oro, mūsų organizme turėtų būti maždaug 10 kubinių metrų (!!!!) talpykla. Viso žmogaus kūno tūris (toks, į kokį esame evoliucionavę dabar) tėra vidutiniškai 0,065 kubinio metro. 

Tuo tarpu vandenį žmogui kaupti yra privalu, nes vandeninėje terpėje yra ištirpusi didžioji dalis mums reikalingų gyvybines funkcijas ištirpusių medžiagų (angliavandeniai, dalis baltymų ir vitaminų, nukleorūgštys, visos mineralinės medžiagos). Tik daliai baltymų ir riebalams reikia lipidinės terpės. Jei pradangintume vandenį, nebevyksta absoliučiai joks neuroninis signalo perdavimas (nes jam reikia jonų kanalų, per kuriuos perkeliami vandeninėje terpėje ištirpę kalio / natrio jonai). Vien jau to užtenka iškart numirt žmogui. Ką jau kalbėt apie tai, kad visos energinės molekulės iš esmės negali migruot, todėl visos ląstelės automatiškai netenka visų galimybių išlaisvinti cheminę energiją iš molekulių. 

Taip kad ne. Jei kalba eina tik apie žmogaus gyvybę (čia tavo žodžiai, ne mano), vanduo yra pabrėžtinai ir aiškiai svarbesnė medžiaga negu oras. Taškas. Oro sudėtyje vienintelis deguonis tėra gyvybiškai svarbus, tad jei technologiškai išspręstume, kaip deguonį paduot į organizmą nesukeliant kitų lėtinių šalutinių defektų, oro būtų galima ir atsisakyti. Vandens atsisakyti net teoriškai neįmanoma. 

O galbūt man čia reikia slėptis, pone lektoriau? Nes aš drįsau jums aiškinti savo tiesą, kai be abejo, yra tik viena tiesa - jūsų.

Aš, deja, nesu viena iš studentų, ir greičiausiai turiu mažiau proto nei jie, todėl apgailestauju, kad diskusija su manimi negali būti tokia įdomi ir vertinga, kokios norėtųsi ir kokia būna su jais. Ir pasinaudosiu proga dar ir atsiprašyti, kad nepasijutote lyg būčiau dėkinga už diskusiją, nes galiu patikinti, kad esu. Taigi, man negaila pasakyti ačiū už tai, kas vertinga ar prasminga, ir aš tą darau ganėtinai dažnai gyvenime, ir nenorėčiau būti nesuprasta, kad stokoju dėkingumo šioje situacijoje. 

Manęs jūsų faktai su skaičiais neišgąsdins ir neatbaidys. Tačiau, bijau, kad atbaidys kitus music.lt narius, kurie galbūt skaitys šią diskusiją ir norės išjungti, net nepasiekus jūsų klausimų, mat jie bus palaidoti po ilga sudėtingų diskusijų siena, kurią jūs taip mėgstate statyti. Ir tam, kad nebūčiau vėl klaidingai suprasta, iš karto pažymėsiu, kad tai jokiu būdu nėra kritika jūsų diskusijų stiliui. Deja, vis tiek turiu priminti, kad tai muzikos portalas, todėl čia susirinkusi didžioji dalis publikos, įskaitant mane, greičiausiai ne visada teisingai supras ir įvertins jūsų gerus, šviečiamuosius ketinimus. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios galėjo pasirodyti, kad aš noriu stabdyti jūsų natūraliai kylančią minčių tėkmę. 

Norėčiau atkreipti daugiau dėmesio į tai, kaip jūs renkatės diskutuoti šioje temoje, bet jokiu būdu nesiekiant pakeisti jūsų diskusijų stiliaus, o galbūt tiesiog suteikiant šansą atkreipti dėmesį į save ir kaip jūs elgiatės su paprastais žmonėmis. Tas faktas, kad jūs bandote diskutuoti taip, lyg mes visi čia būtume jūsų biochemijos studentai, ir turėtume priimti jūsų moksliškai pagrįstą poziciją, visiškai atmetant žmogiškąjį faktorių, rodo, kad jums svarbesni ego dalykai (pavyzdžiui, laimėti diskusiją), o ne sveiko santykio su bendruomenės nariais kūrimas. Tai, kad jūs diskutuojate, šiuo atveju, su manimi, lyg aš turėčiau būti iš jūsų aplinkos pasaulio, t.y., mokslu gyvenantis žmogus, yra visų pirmiausia nemandagu, neapdairu, netaktiška ir netgi įžeidžiama. Bet galiausiai, turiu pasakyti, kad visa tai yra atleidžiama, ir aš dėl to nelaikysiu jums pagiežos.

Aš vis tiek nesutiksiu su jūsų pozicija, net jeigu ji moksliškai pagrįsta ir todėl teisingesnė (pagal jūsų filosofiją), tačiau tebūnie aš nusileisiu ir leisiu jums laimėti, jeigu tik tai padarys jus laimingą.

Labai jau ironiškai formalus tonas, bet suprantu, diskusija karšta. Tiesiog pabrėšiu, kad skirtingai negu muzika, prie kurios šiame portale esame įpratę ir kuri mums suteikia peno diskusijoms apie subjektyvią jos percepciją, gamtos veikimas pagrįstas objektyviais faktais, kur kitoms nuomonėms vietos nėra. Norint nuversti mokslinę tiesą, reikia padaryti tyrimą, paneigiantį tą mokslinę tiesą. Ir esamą mokslinę tiesą ginti tenka aršiai ir pasitelkiant sunkiąją artileriją: skaičius, duomenis ir kt. Jau ir taip šitam pasaulyje per daug plokščiažemininkų, antivakserių ir panašių asabų. Tad norisi skiepyti supratimą, kad mokslas nėra religija ir nėra muzika, apie pasaulio ir gamtos realybę reikia diskutuoti kitaip, ne kategorijomis "man atrodo", o kategorijomis "taip yra". 

Kam nepatinka mano sudėtinga faktinė kalba (nors nieko baisiai sudėtingo nepasakiau, maždaug tai, ko yra mokoma mokyklose), tas gali praleisti diskusiją ir eiti toliau, niekas neliepia skaityti. Aš tikrai čia neišsipūčiau daugiau negu kai kurie kiti nariai, kurie irgi mėgsta teksto sienas rašyti. Ir ne aš stojau į šią diskusiją su nepritarimu, tai nežinau, kodėl aš turėčiau jaustis blogai už tai, kad ginu savo paties išsakytą poziciją, kuriai tu sumanei paprieštarauti. Gėdink mane dėl to, bet tai nereiškia, kad aš turiu dėl ko susigėsti. 

Man jūsų pozicija jau buvo aiški, ir šitas pasirinkimas priberti dar daugiau save pateisinančių žodžių yra mažų mažiausiai nereikalingas. Leiskite man priminti, kad aš tiesiog išsakiau savo poziciją, nes turėjau kitą atsakymą (kuris, beje, lygiai toks pats validus). Na o jūs esate tas, kuris prisikabino prie tos pozicijos ir pasirinko išplėsti diskusiją, su aiškiu siekiu nuversti mano poziciją ir įrodyti savo (jūsų pasaulyje) nenuginčijamą teisumą. Silentistas tikrai neuždavė šio klausimo “oras ar vanduo?” su intencija gauti moksliškai pagrįstą atsakymą. Nėra taip, kad toks atsakymas neturėtų būti vertinamas, tačiau viskas, ką aš sakau, tai, kad jūsų atsakymas nėra labiau validus už mano vien dėl to, kad jūs pažėrėte milijoną papildomų faktų, o aš viso labo tik vieną, tačiau labiau empirišką ir visiems labiau suprantamą.

Ką dar galėčiau pridurti, kas nebuvo pasakyta iš mano pusės? Tiesiog pasakysiu, kad džiaugiuosi už jus, kad jums trūksta gėdos jausmo (matyt nes jo nereikia aiškinti savo moksliniais terminais, tad jūsų pasaulyje ir neegzistuoja) ir kad jums taip puikiai sekasi save išteisinti - jūs tai darote meistriškai. Bet galbūt tai daryti lengva, prisidengiant moksliniais faktais, nes tai vargiai palieka vietos kitam įsiterpti. Kaip minėjau kitoje diskusijoje - mums belieka tik pavydėti - nes mums visiems dar toli iki jūsų lygio. Tad aš nusileisiu iki savo lygio ir pabandysiu užbaigti šią nelygią diskusiją. Nebent rastumėte kaip papildyti kažkuo nauju.

„Man jūsų pozicija jau buvo aiški, ir šitas pasirinkimas priberti dar daugiau save pateisinančių žodžių yra mažų mažiausiai nereikalingas.“ – nereikalingas kam? Tau? Man tai reikalingas. Nes ant manęs čia yra ištisai varoma už tai, kad aš pasirinkau kalbėti teisingais ir pagrįstais teiginiais. Ne tau vienai spręsti, kas šiame portale yra reikalinga ar ne. Aš irgi galiu teigti, jog tavo pasirinkimas priberti maždaug tiek pat žodžių atgal yra jau savaime aiškus ir visiškai nereikalingas. 

„Na o jūs esate tas, kuris prisikabino prie tos pozicijos ir pasirinko išplėsti diskusiją“ – gerai, nuplaukim atminties laivu į labai netolimą praeitį:

„Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.“ – mano atsakymas į žaidimo klausimą.

„Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą.“ – tavo aiškus nepritarimas mano nuomonei. Tai kuris čia prisikabino ir pasirinko išplėšt diskusiją, a?

„ su aiškiu siekiu nuversti mano poziciją ir įrodyti savo (jūsų pasaulyje) nenuginčijamą teisumą.“ – taip, mano siekis buvo aiškus ir skirtas nuversti jūsų neteisingą poziciją, nes žodis „svarbesnis“ nėra niekaip skonio ar nuotaikos kategorija, bet jūs pasirinkot apie faktą kalbėt kaip apie skonį arba nuotaiką ir ji neigti, remiantis neteisinga premisa (tai, kaip dažnai vartojame orą ar vandenį, niekaip nekoreliuoja su jų svarba, tai yra obuoliai ir apelsinai, tuo labiau, kad vieną vartojami mažom porcijom ir nekaupiam, o kitą vartojam daug didesnėm porcijom ir kaupiam savo organizme).

Ir turiu nuvilti, kad mes vis dar esame tame pačiame pasaulyje. Tai, kad pasakysi, kad aš esu kitame pasaulyje, dar nereikš, kad mane gravitacija pradės stipriau traukti ar kad mane nužudys 5G spinduliuotė, nes dabar nedėviu folijos kepurės ir nesėdžiu bunkeryje giliai po žeme. Gamtos dėsniai yra universalūs. 

„Silentistas tikrai neuždavė šio klausimo “oras ar vanduo?” su intencija gauti moksliškai pagrįstą atsakymą.“ – o ką tu žinai apie Silentisto intencijas, gal skaitai jo mintis? Nemanau, kad turi teisę už jį kalbėt šitoj vietoj. Ir šiaip jau šitame žaidime atsakymo išvis nereikia pagrįst, bet nieks nedraudžia pagrįst. Aš pagrindžiau, nes man asmeniškai šitas klausimas kalba apie gamtinę šių medžiagų realybę, ir tau mano pagrindimas nepatiko. Tai gal turėjau pagrįst man asmeniškai daug tolimesne filosofine ar spiritualine prasme, kalbėt apie kažkokius keturius pirmykščius pradus ar dar kažką? Bet ar čia egzaminas, ar aš turiu pataikyti į tai, ko klausėjas nori, ar už tai rašomi taškai, ar už nepataikymą būsiu užblokuotas šiame portale? Susidaro įspūdis, jog tu būtent taip nori šitą žaidimą žaisti.

„ jūsų atsakymas nėra labiau validus už mano vien dėl to, kad jūs pažėrėte milijoną papildomų faktų, o aš viso labo tik vieną, tačiau labiau empirišką ir visiems labiau suprantamą.“ – ar tikrai visiems labiau suprantamą? Vėl spekuliacija, ekstrapoliacija nuo savęs vieno į 8 milijardus individų.

„ džiaugiuosi už jus, kad jums trūksta gėdos jausmo “ – ir dėl ko aš šitoj situacijoj turėčiau jausti gėdą? Kad gyniau mokslinę tiesą nuo diletantiškų išvedžiojimų? Aš jaučiu gėdą, kai turiu dėl ko ją jausti, kai klystu. Čia aš nepadariau jokios klaidos. Aš galiu jausti nebent gėdą už tave, kad vietoj įsiklausymo ir supratimo pasirinktas atsikalbinėjimas ir stovėjimas prie savo „tiesos“, net jei ji nėra tiesa. 

„ ir kad jums taip puikiai sekasi save išteisinti - jūs tai darote meistriškai. “ – aš ne tiek teisinu save, kiek sveiką protą, teisinu tiesą. 

„Bet galbūt tai daryti lengva, prisidengiant moksliniais faktais, nes tai vargiai palieka vietos kitam įsiterpti.“ – jau mokslas maišo? Tai gal tada sudominčiau pasiūlymu paieškoti kokio tolimo urvo prieglobsčiui? Gal iki jo žmonija su savo mokslu dar neatėjo? Tik turiu įspėti, jog ryšio ir būdų prisijungti prie šio portalo ten nebus.

„Kaip minėjau kitoje diskusijoje - mums belieka tik pavydėti - nes mums visiems dar toli iki jūsų lygio. Tad aš nusileisiu iki savo lygio ir pabandysiu užbaigti šią nelygią diskusiją.“ – o varge, kiek fontanais trykštančio savimenkinimo. Nes gi mes visi žemiški ir tikri, žmonės savo vietoj su savo ribotumais, o tas Einaras tai kažkoks visų galų meistras, viso pasaulio Alfa ir Omega... ar ne? Tai tik pabrėšiu, kad aš to nesakiau, AŠ NIEKO PANAŠAUS NIEKADA NESAKAU, nes kitaip nei tamsta, aš nebijau atsitraukti ir nebijau pripažinti savo klaidų. Man tiesa visuomet yra aukščiau mano ego. Aš net neįsivaizduoju, kaip galima patenkinti savo ego brukant akivaizdžiai neteisingą savo nuomonę. Aš nuo to jausčiausi be galo blogai. Tad kaip tik drįsčiau sakyti, kad šitoj situacijoj tamsta artėjate prie "viso pasaulio Alfos ir Omegos", nes gi kaip galima pasakyti neteisingą dalyką, o dar neduokdie pripažint tą neteisingą dalyką prieš kitą žmogų... pas tave nebūna neteisingų dalykų, viskas yra apginama ir pagrindžiama, lipant per kitų žmonių nuomones ir, jei reikia, net universalias gamtos tiesas. 

Ar pasakiau kažką naujo ar čia vėl tik meistriški savęs pateisinimai? Lauksiu atsakymo. Jei galima, gal su tais pačiais iš aukšto ironizavimais ir gėdinimais? Tiesiog labai norisi tokio įkaitinto klimato šiame portale, jog būtų apie ką diskutuoti ir viskas nestovėtų vietoj. Kad kitą kartą prisijungęs ir vėl turėčiau į ką atsakinėt. Ačiū.

„Silentistas tikrai neuždavė šio klausimo “oras ar vanduo?” su intencija gauti moksliškai pagrįstą atsakymą.“

As noriu zinoti ar ilgai (5 sekundes) pabuves be oro, noriau jo ikvepi nei ilgai (5 valandas) pabuves be vandens. jo teikiamas malonumas po neturejimo.

Philips ar Sony nesiojama magnetola?

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Ech, o aš biochemijos studentams dėstau universitete. Ponui lektoriui teks po krūmais slėptis, nes kolegė iš muzikos portalo žino geriau, kaip gyvybė veikia.

Nu nežino, nes jei visa vandens / oro svarba matoma vos vienu pjūviu "bet juk įkvėpt man reikia dažniau negu išgert vandens", tai rodo labai siaurą mąstymą. Ir labai gaila, kai pasiūlius papildymą šiai problemai, jis yra atmetamas su žinute, kad apie biochemiją reikėtų kalbėti kitur (ginkdie ne melomanų portale, nesgi biochemija kažkokie keiksmažodžiai, kam jie įdomūs). Nu sunku kartais pasakyti „o, geras, apie šitą nepagalvojau“, lengviau išsivartyti apsukant sakinius savo naudai. Kažkodėl man negaila prieš studentus pasakyti „apie šitą nepagalvojau“ ir padėkoti studentui už kažkokį vertingą pastebėjimą... bet yra žmonių, kuriems gaila, deja.

Gerai, jei sakai, kad be vandens išgyvenama ilgiau, siūlau dar kitokį pjūvį šiai problemai (nors gal esu naivus, kad tave domins faktai, kuriuos galima net paprasta google paieška rasti): žmogaus įkvepiamas oro tūris yra apie 500 ml. Yra stebima, kad po iškvėpimo O2 kiekis ore sumažėja 5%. Vadinasi, 25 ml O2 absorbuojama per įkvėpimą. Įkvepiama maždaug 15 kartų per minutę. Reiškia, per parą absorbuojame 25 ml * 15 /min * 60 min/h * 24 h/para = 540000 ml/para = 540 l/para O2. Deguonies tankis normaliomis sąlygomis (20 laipsnių Celsijaus, 1 atm slėgis) yra 1,33 g/l. Taigi, per parą mes suvartojame 540 l * 1,33 g/l = 718 gramų deguonies. O kiek vandens išgeriam? Įprasta rekomendacija yra 2 litrai (t.y. apie 2 kg) per parą. Taip kad vandens kiekio prasme mūsų organizmui reikia daugiau.

O kodėl kvėpuojam dažniau? Ogi todėl, kad mes nesame vaikštantis oro balionas, Anatomiškai organizmui turėti didelę dujų talpyklą tam, kad galėtume prikaupti oro ilgesniam laikui, būtų labai neefektyvu, nes tą talpyklą turėtų vis tiek gaubti kažkoks audinys, sudarytas iš daugybės ląstelių, kurioms irgi būtų reikalingas aprūpinimas maisto medžiagomis. Tam, kad mes galėtume parą išbūti be oro, mūsų organizme turėtų būti maždaug 10 kubinių metrų (!!!!) talpykla. Viso žmogaus kūno tūris (toks, į kokį esame evoliucionavę dabar) tėra vidutiniškai 0,065 kubinio metro. 

Tuo tarpu vandenį žmogui kaupti yra privalu, nes vandeninėje terpėje yra ištirpusi didžioji dalis mums reikalingų gyvybines funkcijas ištirpusių medžiagų (angliavandeniai, dalis baltymų ir vitaminų, nukleorūgštys, visos mineralinės medžiagos). Tik daliai baltymų ir riebalams reikia lipidinės terpės. Jei pradangintume vandenį, nebevyksta absoliučiai joks neuroninis signalo perdavimas (nes jam reikia jonų kanalų, per kuriuos perkeliami vandeninėje terpėje ištirpę kalio / natrio jonai). Vien jau to užtenka iškart numirt žmogui. Ką jau kalbėt apie tai, kad visos energinės molekulės iš esmės negali migruot, todėl visos ląstelės automatiškai netenka visų galimybių išlaisvinti cheminę energiją iš molekulių. 

Taip kad ne. Jei kalba eina tik apie žmogaus gyvybę (čia tavo žodžiai, ne mano), vanduo yra pabrėžtinai ir aiškiai svarbesnė medžiaga negu oras. Taškas. Oro sudėtyje vienintelis deguonis tėra gyvybiškai svarbus, tad jei technologiškai išspręstume, kaip deguonį paduot į organizmą nesukeliant kitų lėtinių šalutinių defektų, oro būtų galima ir atsisakyti. Vandens atsisakyti net teoriškai neįmanoma. 

O galbūt man čia reikia slėptis, pone lektoriau? Nes aš drįsau jums aiškinti savo tiesą, kai be abejo, yra tik viena tiesa - jūsų.

Aš, deja, nesu viena iš studentų, ir greičiausiai turiu mažiau proto nei jie, todėl apgailestauju, kad diskusija su manimi negali būti tokia įdomi ir vertinga, kokios norėtųsi ir kokia būna su jais. Ir pasinaudosiu proga dar ir atsiprašyti, kad nepasijutote lyg būčiau dėkinga už diskusiją, nes galiu patikinti, kad esu. Taigi, man negaila pasakyti ačiū už tai, kas vertinga ar prasminga, ir aš tą darau ganėtinai dažnai gyvenime, ir nenorėčiau būti nesuprasta, kad stokoju dėkingumo šioje situacijoje. 

Manęs jūsų faktai su skaičiais neišgąsdins ir neatbaidys. Tačiau, bijau, kad atbaidys kitus music.lt narius, kurie galbūt skaitys šią diskusiją ir norės išjungti, net nepasiekus jūsų klausimų, mat jie bus palaidoti po ilga sudėtingų diskusijų siena, kurią jūs taip mėgstate statyti. Ir tam, kad nebūčiau vėl klaidingai suprasta, iš karto pažymėsiu, kad tai jokiu būdu nėra kritika jūsų diskusijų stiliui. Deja, vis tiek turiu priminti, kad tai muzikos portalas, todėl čia susirinkusi didžioji dalis publikos, įskaitant mane, greičiausiai ne visada teisingai supras ir įvertins jūsų gerus, šviečiamuosius ketinimus. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios galėjo pasirodyti, kad aš noriu stabdyti jūsų natūraliai kylančią minčių tėkmę. 

Norėčiau atkreipti daugiau dėmesio į tai, kaip jūs renkatės diskutuoti šioje temoje, bet jokiu būdu nesiekiant pakeisti jūsų diskusijų stiliaus, o galbūt tiesiog suteikiant šansą atkreipti dėmesį į save ir kaip jūs elgiatės su paprastais žmonėmis. Tas faktas, kad jūs bandote diskutuoti taip, lyg mes visi čia būtume jūsų biochemijos studentai, ir turėtume priimti jūsų moksliškai pagrįstą poziciją, visiškai atmetant žmogiškąjį faktorių, rodo, kad jums svarbesni ego dalykai (pavyzdžiui, laimėti diskusiją), o ne sveiko santykio su bendruomenės nariais kūrimas. Tai, kad jūs diskutuojate, šiuo atveju, su manimi, lyg aš turėčiau būti iš jūsų aplinkos pasaulio, t.y., mokslu gyvenantis žmogus, yra visų pirmiausia nemandagu, neapdairu, netaktiška ir netgi įžeidžiama. Bet galiausiai, turiu pasakyti, kad visa tai yra atleidžiama, ir aš dėl to nelaikysiu jums pagiežos.

Aš vis tiek nesutiksiu su jūsų pozicija, net jeigu ji moksliškai pagrįsta ir todėl teisingesnė (pagal jūsų filosofiją), tačiau tebūnie aš nusileisiu ir leisiu jums laimėti, jeigu tik tai padarys jus laimingą.

Labai jau ironiškai formalus tonas, bet suprantu, diskusija karšta. Tiesiog pabrėšiu, kad skirtingai negu muzika, prie kurios šiame portale esame įpratę ir kuri mums suteikia peno diskusijoms apie subjektyvią jos percepciją, gamtos veikimas pagrįstas objektyviais faktais, kur kitoms nuomonėms vietos nėra. Norint nuversti mokslinę tiesą, reikia padaryti tyrimą, paneigiantį tą mokslinę tiesą. Ir esamą mokslinę tiesą ginti tenka aršiai ir pasitelkiant sunkiąją artileriją: skaičius, duomenis ir kt. Jau ir taip šitam pasaulyje per daug plokščiažemininkų, antivakserių ir panašių asabų. Tad norisi skiepyti supratimą, kad mokslas nėra religija ir nėra muzika, apie pasaulio ir gamtos realybę reikia diskutuoti kitaip, ne kategorijomis "man atrodo", o kategorijomis "taip yra". 

Kam nepatinka mano sudėtinga faktinė kalba (nors nieko baisiai sudėtingo nepasakiau, maždaug tai, ko yra mokoma mokyklose), tas gali praleisti diskusiją ir eiti toliau, niekas neliepia skaityti. Aš tikrai čia neišsipūčiau daugiau negu kai kurie kiti nariai, kurie irgi mėgsta teksto sienas rašyti. Ir ne aš stojau į šią diskusiją su nepritarimu, tai nežinau, kodėl aš turėčiau jaustis blogai už tai, kad ginu savo paties išsakytą poziciją, kuriai tu sumanei paprieštarauti. Gėdink mane dėl to, bet tai nereiškia, kad aš turiu dėl ko susigėsti. 

Man jūsų pozicija jau buvo aiški, ir šitas pasirinkimas priberti dar daugiau save pateisinančių žodžių yra mažų mažiausiai nereikalingas. Leiskite man priminti, kad aš tiesiog išsakiau savo poziciją, nes turėjau kitą atsakymą (kuris, beje, lygiai toks pats validus). Na o jūs esate tas, kuris prisikabino prie tos pozicijos ir pasirinko išplėsti diskusiją, su aiškiu siekiu nuversti mano poziciją ir įrodyti savo (jūsų pasaulyje) nenuginčijamą teisumą. Silentistas tikrai neuždavė šio klausimo “oras ar vanduo?” su intencija gauti moksliškai pagrįstą atsakymą. Nėra taip, kad toks atsakymas neturėtų būti vertinamas, tačiau viskas, ką aš sakau, tai, kad jūsų atsakymas nėra labiau validus už mano vien dėl to, kad jūs pažėrėte milijoną papildomų faktų, o aš viso labo tik vieną, tačiau labiau empirišką ir visiems labiau suprantamą.

Ką dar galėčiau pridurti, kas nebuvo pasakyta iš mano pusės? Tiesiog pasakysiu, kad džiaugiuosi už jus, kad jums trūksta gėdos jausmo (matyt nes jo nereikia aiškinti savo moksliniais terminais, tad jūsų pasaulyje ir neegzistuoja) ir kad jums taip puikiai sekasi save išteisinti - jūs tai darote meistriškai. Bet galbūt tai daryti lengva, prisidengiant moksliniais faktais, nes tai vargiai palieka vietos kitam įsiterpti. Kaip minėjau kitoje diskusijoje - mums belieka tik pavydėti - nes mums visiems dar toli iki jūsų lygio. Tad aš nusileisiu iki savo lygio ir pabandysiu užbaigti šią nelygią diskusiją. Nebent rastumėte kaip papildyti kažkuo nauju.

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Ech, o aš biochemijos studentams dėstau universitete. Ponui lektoriui teks po krūmais slėptis, nes kolegė iš muzikos portalo žino geriau, kaip gyvybė veikia.

Nu nežino, nes jei visa vandens / oro svarba matoma vos vienu pjūviu "bet juk įkvėpt man reikia dažniau negu išgert vandens", tai rodo labai siaurą mąstymą. Ir labai gaila, kai pasiūlius papildymą šiai problemai, jis yra atmetamas su žinute, kad apie biochemiją reikėtų kalbėti kitur (ginkdie ne melomanų portale, nesgi biochemija kažkokie keiksmažodžiai, kam jie įdomūs). Nu sunku kartais pasakyti „o, geras, apie šitą nepagalvojau“, lengviau išsivartyti apsukant sakinius savo naudai. Kažkodėl man negaila prieš studentus pasakyti „apie šitą nepagalvojau“ ir padėkoti studentui už kažkokį vertingą pastebėjimą... bet yra žmonių, kuriems gaila, deja.

Gerai, jei sakai, kad be vandens išgyvenama ilgiau, siūlau dar kitokį pjūvį šiai problemai (nors gal esu naivus, kad tave domins faktai, kuriuos galima net paprasta google paieška rasti): žmogaus įkvepiamas oro tūris yra apie 500 ml. Yra stebima, kad po iškvėpimo O2 kiekis ore sumažėja 5%. Vadinasi, 25 ml O2 absorbuojama per įkvėpimą. Įkvepiama maždaug 15 kartų per minutę. Reiškia, per parą absorbuojame 25 ml * 15 /min * 60 min/h * 24 h/para = 540000 ml/para = 540 l/para O2. Deguonies tankis normaliomis sąlygomis (20 laipsnių Celsijaus, 1 atm slėgis) yra 1,33 g/l. Taigi, per parą mes suvartojame 540 l * 1,33 g/l = 718 gramų deguonies. O kiek vandens išgeriam? Įprasta rekomendacija yra 2 litrai (t.y. apie 2 kg) per parą. Taip kad vandens kiekio prasme mūsų organizmui reikia daugiau.

O kodėl kvėpuojam dažniau? Ogi todėl, kad mes nesame vaikštantis oro balionas, Anatomiškai organizmui turėti didelę dujų talpyklą tam, kad galėtume prikaupti oro ilgesniam laikui, būtų labai neefektyvu, nes tą talpyklą turėtų vis tiek gaubti kažkoks audinys, sudarytas iš daugybės ląstelių, kurioms irgi būtų reikalingas aprūpinimas maisto medžiagomis. Tam, kad mes galėtume parą išbūti be oro, mūsų organizme turėtų būti maždaug 10 kubinių metrų (!!!!) talpykla. Viso žmogaus kūno tūris (toks, į kokį esame evoliucionavę dabar) tėra vidutiniškai 0,065 kubinio metro. 

Tuo tarpu vandenį žmogui kaupti yra privalu, nes vandeninėje terpėje yra ištirpusi didžioji dalis mums reikalingų gyvybines funkcijas ištirpusių medžiagų (angliavandeniai, dalis baltymų ir vitaminų, nukleorūgštys, visos mineralinės medžiagos). Tik daliai baltymų ir riebalams reikia lipidinės terpės. Jei pradangintume vandenį, nebevyksta absoliučiai joks neuroninis signalo perdavimas (nes jam reikia jonų kanalų, per kuriuos perkeliami vandeninėje terpėje ištirpę kalio / natrio jonai). Vien jau to užtenka iškart numirt žmogui. Ką jau kalbėt apie tai, kad visos energinės molekulės iš esmės negali migruot, todėl visos ląstelės automatiškai netenka visų galimybių išlaisvinti cheminę energiją iš molekulių. 

Taip kad ne. Jei kalba eina tik apie žmogaus gyvybę (čia tavo žodžiai, ne mano), vanduo yra pabrėžtinai ir aiškiai svarbesnė medžiaga negu oras. Taškas. Oro sudėtyje vienintelis deguonis tėra gyvybiškai svarbus, tad jei technologiškai išspręstume, kaip deguonį paduot į organizmą nesukeliant kitų lėtinių šalutinių defektų, oro būtų galima ir atsisakyti. Vandens atsisakyti net teoriškai neįmanoma. 

O galbūt man čia reikia slėptis, pone lektoriau? Nes aš drįsau jums aiškinti savo tiesą, kai be abejo, yra tik viena tiesa - jūsų.

Aš, deja, nesu viena iš studentų, ir greičiausiai turiu mažiau proto nei jie, todėl apgailestauju, kad diskusija su manimi negali būti tokia įdomi ir vertinga, kokios norėtųsi ir kokia būna su jais. Ir pasinaudosiu proga dar ir atsiprašyti, kad nepasijutote lyg būčiau dėkinga už diskusiją, nes galiu patikinti, kad esu. Taigi, man negaila pasakyti ačiū už tai, kas vertinga ar prasminga, ir aš tą darau ganėtinai dažnai gyvenime, ir nenorėčiau būti nesuprasta, kad stokoju dėkingumo šioje situacijoje. 

Manęs jūsų faktai su skaičiais neišgąsdins ir neatbaidys. Tačiau, bijau, kad atbaidys kitus music.lt narius, kurie galbūt skaitys šią diskusiją ir norės išjungti, net nepasiekus jūsų klausimų, mat jie bus palaidoti po ilga sudėtingų diskusijų siena, kurią jūs taip mėgstate statyti. Ir tam, kad nebūčiau vėl klaidingai suprasta, iš karto pažymėsiu, kad tai jokiu būdu nėra kritika jūsų diskusijų stiliui. Deja, vis tiek turiu priminti, kad tai muzikos portalas, todėl čia susirinkusi didžioji dalis publikos, įskaitant mane, greičiausiai ne visada teisingai supras ir įvertins jūsų gerus, šviečiamuosius ketinimus. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios galėjo pasirodyti, kad aš noriu stabdyti jūsų natūraliai kylančią minčių tėkmę. 

Norėčiau atkreipti daugiau dėmesio į tai, kaip jūs renkatės diskutuoti šioje temoje, bet jokiu būdu nesiekiant pakeisti jūsų diskusijų stiliaus, o galbūt tiesiog suteikiant šansą atkreipti dėmesį į save ir kaip jūs elgiatės su paprastais žmonėmis. Tas faktas, kad jūs bandote diskutuoti taip, lyg mes visi čia būtume jūsų biochemijos studentai, ir turėtume priimti jūsų moksliškai pagrįstą poziciją, visiškai atmetant žmogiškąjį faktorių, rodo, kad jums svarbesni ego dalykai (pavyzdžiui, laimėti diskusiją), o ne sveiko santykio su bendruomenės nariais kūrimas. Tai, kad jūs diskutuojate, šiuo atveju, su manimi, lyg aš turėčiau būti iš jūsų aplinkos pasaulio, t.y., mokslu gyvenantis žmogus, yra visų pirmiausia nemandagu, neapdairu, netaktiška ir netgi įžeidžiama. Bet galiausiai, turiu pasakyti, kad visa tai yra atleidžiama, ir aš dėl to nelaikysiu jums pagiežos.

Aš vis tiek nesutiksiu su jūsų pozicija, net jeigu ji moksliškai pagrįsta ir todėl teisingesnė (pagal jūsų filosofiją), tačiau tebūnie aš nusileisiu ir leisiu jums laimėti, jeigu tik tai padarys jus laimingą.

Labai jau ironiškai formalus tonas, bet suprantu, diskusija karšta. Tiesiog pabrėšiu, kad skirtingai negu muzika, prie kurios šiame portale esame įpratę ir kuri mums suteikia peno diskusijoms apie subjektyvią jos percepciją, gamtos veikimas pagrįstas objektyviais faktais, kur kitoms nuomonėms vietos nėra. Norint nuversti mokslinę tiesą, reikia padaryti tyrimą, paneigiantį tą mokslinę tiesą. Ir esamą mokslinę tiesą ginti tenka aršiai ir pasitelkiant sunkiąją artileriją: skaičius, duomenis ir kt. Jau ir taip šitam pasaulyje per daug plokščiažemininkų, antivakserių ir panašių asabų. Tad norisi skiepyti supratimą, kad mokslas nėra religija ir nėra muzika, apie pasaulio ir gamtos realybę reikia diskutuoti kitaip, ne kategorijomis "man atrodo", o kategorijomis "taip yra". 

Kam nepatinka mano sudėtinga faktinė kalba (nors nieko baisiai sudėtingo nepasakiau, maždaug tai, ko yra mokoma mokyklose), tas gali praleisti diskusiją ir eiti toliau, niekas neliepia skaityti. Aš tikrai čia neišsipūčiau daugiau negu kai kurie kiti nariai, kurie irgi mėgsta teksto sienas rašyti. Ir ne aš stojau į šią diskusiją su nepritarimu, tai nežinau, kodėl aš turėčiau jaustis blogai už tai, kad ginu savo paties išsakytą poziciją, kuriai tu sumanei paprieštarauti. Gėdink mane dėl to, bet tai nereiškia, kad aš turiu dėl ko susigėsti. 

Filosofija.

Kieno zodziais lengviau pasitiket: akademiku ar neakademiku?

profesoriu ar neprofesoriu?

rasto zmoniu ar berasciu zmoniu?

nepatyrusio jaunimo ar patirties perkaupusiu seniu?

(pvz. Akademikas 70 m. dick'as ar neakademikas Mikas 7 m. greiciau tau tiesa pasakytu?)

	0			Joe Satriani - Lies and Truths
	0			Paul Winter - Little One
	1			Užsienio muzika - Toni Basil - Mickey
	0			Morcheeba - Who can you trust?
	0			Madness - The Young and the Old
	1			New Order - Academic
	1			The Dickies

Jaučiuos kiek šališkas, nes pats esu akademikas, bet bandau įsivaizduoti visas įmanomas pasaulio katastrofas, jei akademikų darbai būtų atmetami ir pasirenkama tikėti neakademikų nepagrįstom spekuliacijom. Taip kad tikrai akademikai.

Juoda arbata ar žalia arbata?

Filosofija.

Kieno zodziais lengviau pasitiket: akademiku ar neakademiku?

profesoriu ar neprofesoriu?

rasto zmoniu ar berasciu zmoniu?

nepatyrusio jaunimo ar patirties perkaupusiu seniu?

(pvz. Akademikas 70 m. dick'as ar neakademikas Mikas 7 m. greiciau tau tiesa pasakytu?)

	0			Joe Satriani - Lies and Truths
	0			Paul Winter - Little One
	1			Užsienio muzika - Toni Basil - Mickey
	0			Morcheeba - Who can you trust?
	0			Madness - The Young and the Old
	1			New Order - Academic
	1			The Dickies

Filosofija.

Kieno zodziais lengviau pasitiket: akademiku ar neakademiku?

profesoriu ar neprofesoriu?

rasto zmoniu ar berasciu zmoniu?

nepatyrusio jaunimo ar patirties perkaupusiu seniu?

(pvz. Akademikas 70 m. dick'as ar neakademikas Mikas 7 m. greiciau tau tiesa pasakytu?)

	0			Joe Satriani - Lies and Truths
	0			Paul Winter - Little One
	1			Užsienio muzika - Toni Basil - Mickey
	0			Morcheeba - Who can you trust?
	0			Madness - The Young and the Old
	1			New Order - Academic
	1			The Dickies

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Ech, o aš biochemijos studentams dėstau universitete. Ponui lektoriui teks po krūmais slėptis, nes kolegė iš muzikos portalo žino geriau, kaip gyvybė veikia.

Nu nežino, nes jei visa vandens / oro svarba matoma vos vienu pjūviu "bet juk įkvėpt man reikia dažniau negu išgert vandens", tai rodo labai siaurą mąstymą. Ir labai gaila, kai pasiūlius papildymą šiai problemai, jis yra atmetamas su žinute, kad apie biochemiją reikėtų kalbėti kitur (ginkdie ne melomanų portale, nesgi biochemija kažkokie keiksmažodžiai, kam jie įdomūs). Nu sunku kartais pasakyti „o, geras, apie šitą nepagalvojau“, lengviau išsivartyti apsukant sakinius savo naudai. Kažkodėl man negaila prieš studentus pasakyti „apie šitą nepagalvojau“ ir padėkoti studentui už kažkokį vertingą pastebėjimą... bet yra žmonių, kuriems gaila, deja.

Gerai, jei sakai, kad be vandens išgyvenama ilgiau, siūlau dar kitokį pjūvį šiai problemai (nors gal esu naivus, kad tave domins faktai, kuriuos galima net paprasta google paieška rasti): žmogaus įkvepiamas oro tūris yra apie 500 ml. Yra stebima, kad po iškvėpimo O2 kiekis ore sumažėja 5%. Vadinasi, 25 ml O2 absorbuojama per įkvėpimą. Įkvepiama maždaug 15 kartų per minutę. Reiškia, per parą absorbuojame 25 ml * 15 /min * 60 min/h * 24 h/para = 540000 ml/para = 540 l/para O2. Deguonies tankis normaliomis sąlygomis (20 laipsnių Celsijaus, 1 atm slėgis) yra 1,33 g/l. Taigi, per parą mes suvartojame 540 l * 1,33 g/l = 718 gramų deguonies. O kiek vandens išgeriam? Įprasta rekomendacija yra 2 litrai (t.y. apie 2 kg) per parą. Taip kad vandens kiekio prasme mūsų organizmui reikia daugiau.

O kodėl kvėpuojam dažniau? Ogi todėl, kad mes nesame vaikštantis oro balionas, Anatomiškai organizmui turėti didelę dujų talpyklą tam, kad galėtume prikaupti oro ilgesniam laikui, būtų labai neefektyvu, nes tą talpyklą turėtų vis tiek gaubti kažkoks audinys, sudarytas iš daugybės ląstelių, kurioms irgi būtų reikalingas aprūpinimas maisto medžiagomis. Tam, kad mes galėtume parą išbūti be oro, mūsų organizme turėtų būti maždaug 10 kubinių metrų (!!!!) talpykla. Viso žmogaus kūno tūris (toks, į kokį esame evoliucionavę dabar) tėra vidutiniškai 0,065 kubinio metro. 

Tuo tarpu vandenį žmogui kaupti yra privalu, nes vandeninėje terpėje yra ištirpusi didžioji dalis mums reikalingų gyvybines funkcijas ištirpusių medžiagų (angliavandeniai, dalis baltymų ir vitaminų, nukleorūgštys, visos mineralinės medžiagos). Tik daliai baltymų ir riebalams reikia lipidinės terpės. Jei pradangintume vandenį, nebevyksta absoliučiai joks neuroninis signalo perdavimas (nes jam reikia jonų kanalų, per kuriuos perkeliami vandeninėje terpėje ištirpę kalio / natrio jonai). Vien jau to užtenka iškart numirt žmogui. Ką jau kalbėt apie tai, kad visos energinės molekulės iš esmės negali migruot, todėl visos ląstelės automatiškai netenka visų galimybių išlaisvinti cheminę energiją iš molekulių. 

Taip kad ne. Jei kalba eina tik apie žmogaus gyvybę (čia tavo žodžiai, ne mano), vanduo yra pabrėžtinai ir aiškiai svarbesnė medžiaga negu oras. Taškas. Oro sudėtyje vienintelis deguonis tėra gyvybiškai svarbus, tad jei technologiškai išspręstume, kaip deguonį paduot į organizmą nesukeliant kitų lėtinių šalutinių defektų, oro būtų galima ir atsisakyti. Vandens atsisakyti net teoriškai neįmanoma. 

O galbūt man čia reikia slėptis, pone lektoriau? Nes aš drįsau jums aiškinti savo tiesą, kai be abejo, yra tik viena tiesa - jūsų.

Aš, deja, nesu viena iš studentų, ir greičiausiai turiu mažiau proto nei jie, todėl apgailestauju, kad diskusija su manimi negali būti tokia įdomi ir vertinga, kokios norėtųsi ir kokia būna su jais. Ir pasinaudosiu proga dar ir atsiprašyti, kad nepasijutote lyg būčiau dėkinga už diskusiją, nes galiu patikinti, kad esu. Taigi, man negaila pasakyti ačiū už tai, kas vertinga ar prasminga, ir aš tą darau ganėtinai dažnai gyvenime, ir nenorėčiau būti nesuprasta, kad stokoju dėkingumo šioje situacijoje. 

Manęs jūsų faktai su skaičiais neišgąsdins ir neatbaidys. Tačiau, bijau, kad atbaidys kitus music.lt narius, kurie galbūt skaitys šią diskusiją ir norės išjungti, net nepasiekus jūsų klausimų, mat jie bus palaidoti po ilga sudėtingų diskusijų siena, kurią jūs taip mėgstate statyti. Ir tam, kad nebūčiau vėl klaidingai suprasta, iš karto pažymėsiu, kad tai jokiu būdu nėra kritika jūsų diskusijų stiliui. Deja, vis tiek turiu priminti, kad tai muzikos portalas, todėl čia susirinkusi didžioji dalis publikos, įskaitant mane, greičiausiai ne visada teisingai supras ir įvertins jūsų gerus, šviečiamuosius ketinimus. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios galėjo pasirodyti, kad aš noriu stabdyti jūsų natūraliai kylančią minčių tėkmę. 

Norėčiau atkreipti daugiau dėmesio į tai, kaip jūs renkatės diskutuoti šioje temoje, bet jokiu būdu nesiekiant pakeisti jūsų diskusijų stiliaus, o galbūt tiesiog suteikiant šansą atkreipti dėmesį į save ir kaip jūs elgiatės su paprastais žmonėmis. Tas faktas, kad jūs bandote diskutuoti taip, lyg mes visi čia būtume jūsų biochemijos studentai, ir turėtume priimti jūsų moksliškai pagrįstą poziciją, visiškai atmetant žmogiškąjį faktorių, rodo, kad jums svarbesni ego dalykai (pavyzdžiui, laimėti diskusiją), o ne sveiko santykio su bendruomenės nariais kūrimas. Tai, kad jūs diskutuojate, šiuo atveju, su manimi, lyg aš turėčiau būti iš jūsų aplinkos pasaulio, t.y., mokslu gyvenantis žmogus, yra visų pirmiausia nemandagu, neapdairu, netaktiška ir netgi įžeidžiama. Bet galiausiai, turiu pasakyti, kad visa tai yra atleidžiama, ir aš dėl to nelaikysiu jums pagiežos.

Aš vis tiek nesutiksiu su jūsų pozicija, net jeigu ji moksliškai pagrįsta ir todėl teisingesnė (pagal jūsų filosofiją), tačiau tebūnie aš nusileisiu ir leisiu jums laimėti, jeigu tik tai padarys jus laimingą.

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Ech, o aš biochemijos studentams dėstau universitete. Ponui lektoriui teks po krūmais slėptis, nes kolegė iš muzikos portalo žino geriau, kaip gyvybė veikia.

Nu nežino, nes jei visa vandens / oro svarba matoma vos vienu pjūviu "bet juk įkvėpt man reikia dažniau negu išgert vandens", tai rodo labai siaurą mąstymą. Ir labai gaila, kai pasiūlius papildymą šiai problemai, jis yra atmetamas su žinute, kad apie biochemiją reikėtų kalbėti kitur (ginkdie ne melomanų portale, nesgi biochemija kažkokie keiksmažodžiai, kam jie įdomūs). Nu sunku kartais pasakyti „o, geras, apie šitą nepagalvojau“, lengviau išsivartyti apsukant sakinius savo naudai. Kažkodėl man negaila prieš studentus pasakyti „apie šitą nepagalvojau“ ir padėkoti studentui už kažkokį vertingą pastebėjimą... bet yra žmonių, kuriems gaila, deja.

Gerai, jei sakai, kad be vandens išgyvenama ilgiau, siūlau dar kitokį pjūvį šiai problemai (nors gal esu naivus, kad tave domins faktai, kuriuos galima net paprasta google paieška rasti): žmogaus įkvepiamas oro tūris yra apie 500 ml. Yra stebima, kad po iškvėpimo O2 kiekis ore sumažėja 5%. Vadinasi, 25 ml O2 absorbuojama per įkvėpimą. Įkvepiama maždaug 15 kartų per minutę. Reiškia, per parą absorbuojame 25 ml * 15 /min * 60 min/h * 24 h/para = 540000 ml/para = 540 l/para O2. Deguonies tankis normaliomis sąlygomis (20 laipsnių Celsijaus, 1 atm slėgis) yra 1,33 g/l. Taigi, per parą mes suvartojame 540 l * 1,33 g/l = 718 gramų deguonies. O kiek vandens išgeriam? Įprasta rekomendacija yra 2 litrai (t.y. apie 2 kg) per parą. Taip kad vandens kiekio prasme mūsų organizmui reikia daugiau.

O kodėl kvėpuojam dažniau? Ogi todėl, kad mes nesame vaikštantis oro balionas, Anatomiškai organizmui turėti didelę dujų talpyklą tam, kad galėtume prikaupti oro ilgesniam laikui, būtų labai neefektyvu, nes tą talpyklą turėtų vis tiek gaubti kažkoks audinys, sudarytas iš daugybės ląstelių, kurioms irgi būtų reikalingas aprūpinimas maisto medžiagomis. Tam, kad mes galėtume parą išbūti be oro, mūsų organizme turėtų būti maždaug 10 kubinių metrų (!!!!) talpykla. Viso žmogaus kūno tūris (toks, į kokį esame evoliucionavę dabar) tėra vidutiniškai 0,065 kubinio metro. 

Tuo tarpu vandenį žmogui kaupti yra privalu, nes vandeninėje terpėje yra ištirpusi didžioji dalis mums reikalingų gyvybines funkcijas ištirpusių medžiagų (angliavandeniai, dalis baltymų ir vitaminų, nukleorūgštys, visos mineralinės medžiagos). Tik daliai baltymų ir riebalams reikia lipidinės terpės. Jei pradangintume vandenį, nebevyksta absoliučiai joks neuroninis signalo perdavimas (nes jam reikia jonų kanalų, per kuriuos perkeliami vandeninėje terpėje ištirpę kalio / natrio jonai). Vien jau to užtenka iškart numirt žmogui. Ką jau kalbėt apie tai, kad visos energinės molekulės iš esmės negali migruot, todėl visos ląstelės automatiškai netenka visų galimybių išlaisvinti cheminę energiją iš molekulių. 

Taip kad ne. Jei kalba eina tik apie žmogaus gyvybę (čia tavo žodžiai, ne mano), vanduo yra pabrėžtinai ir aiškiai svarbesnė medžiaga negu oras. Taškas. Oro sudėtyje vienintelis deguonis tėra gyvybiškai svarbus, tad jei technologiškai išspręstume, kaip deguonį paduot į organizmą nesukeliant kitų lėtinių šalutinių defektų, oro būtų galima ir atsisakyti. Vandens atsisakyti net teoriškai neįmanoma. 

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?