Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Ech, o aš biochemijos studentams dėstau universitete. Ponui lektoriui teks po krūmais slėptis, nes kolegė iš muzikos portalo žino geriau, kaip gyvybė veikia.

Nu nežino, nes jei visa vandens / oro svarba matoma vos vienu pjūviu "bet juk įkvėpt man reikia dažniau negu išgert vandens", tai rodo labai siaurą mąstymą. Ir labai gaila, kai pasiūlius papildymą šiai problemai, jis yra atmetamas su žinute, kad apie biochemiją reikėtų kalbėti kitur (ginkdie ne melomanų portale, nesgi biochemija kažkokie keiksmažodžiai, kam jie įdomūs). Nu sunku kartais pasakyti „o, geras, apie šitą nepagalvojau“, lengviau išsivartyti apsukant sakinius savo naudai. Kažkodėl man negaila prieš studentus pasakyti „apie šitą nepagalvojau“ ir padėkoti studentui už kažkokį vertingą pastebėjimą... bet yra žmonių, kuriems gaila, deja.

Gerai, jei sakai, kad be vandens išgyvenama ilgiau, siūlau dar kitokį pjūvį šiai problemai (nors gal esu naivus, kad tave domins faktai, kuriuos galima net paprasta google paieška rasti): žmogaus įkvepiamas oro tūris yra apie 500 ml. Yra stebima, kad po iškvėpimo O2 kiekis ore sumažėja 5%. Vadinasi, 25 ml O2 absorbuojama per įkvėpimą. Įkvepiama maždaug 15 kartų per minutę. Reiškia, per parą absorbuojame 25 ml * 15 /min * 60 min/h * 24 h/para = 540000 ml/para = 540 l/para O2. Deguonies tankis normaliomis sąlygomis (20 laipsnių Celsijaus, 1 atm slėgis) yra 1,33 g/l. Taigi, per parą mes suvartojame 540 l * 1,33 g/l = 718 gramų deguonies. O kiek vandens išgeriam? Įprasta rekomendacija yra 2 litrai (t.y. apie 2 kg) per parą. Taip kad vandens kiekio prasme mūsų organizmui reikia daugiau.

O kodėl kvėpuojam dažniau? Ogi todėl, kad mes nesame vaikštantis oro balionas, Anatomiškai organizmui turėti didelę dujų talpyklą tam, kad galėtume prikaupti oro ilgesniam laikui, būtų labai neefektyvu, nes tą talpyklą turėtų vis tiek gaubti kažkoks audinys, sudarytas iš daugybės ląstelių, kurioms irgi būtų reikalingas aprūpinimas maisto medžiagomis. Tam, kad mes galėtume parą išbūti be oro, mūsų organizme turėtų būti maždaug 10 kubinių metrų (!!!!) talpykla. Viso žmogaus kūno tūris (toks, į kokį esame evoliucionavę dabar) tėra vidutiniškai 0,065 kubinio metro. 

Tuo tarpu vandenį žmogui kaupti yra privalu, nes vandeninėje terpėje yra ištirpusi didžioji dalis mums reikalingų gyvybines funkcijas ištirpusių medžiagų (angliavandeniai, dalis baltymų ir vitaminų, nukleorūgštys, visos mineralinės medžiagos). Tik daliai baltymų ir riebalams reikia lipidinės terpės. Jei pradangintume vandenį, nebevyksta absoliučiai joks neuroninis signalo perdavimas (nes jam reikia jonų kanalų, per kuriuos perkeliami vandeninėje terpėje ištirpę kalio / natrio jonai). Vien jau to užtenka iškart numirt žmogui. Ką jau kalbėt apie tai, kad visos energinės molekulės iš esmės negali migruot, todėl visos ląstelės automatiškai netenka visų galimybių išlaisvinti cheminę energiją iš molekulių. 

Taip kad ne. Jei kalba eina tik apie žmogaus gyvybę (čia tavo žodžiai, ne mano), vanduo yra pabrėžtinai ir aiškiai svarbesnė medžiaga negu oras. Taškas. Oro sudėtyje vienintelis deguonis tėra gyvybiškai svarbus, tad jei technologiškai išspręstume, kaip deguonį paduot į organizmą nesukeliant kitų lėtinių šalutinių defektų, oro būtų galima ir atsisakyti. Vandens atsisakyti net teoriškai neįmanoma. 

O galbūt man čia reikia slėptis, pone lektoriau? Nes aš drįsau jums aiškinti savo tiesą, kai be abejo, yra tik viena tiesa - jūsų.

Aš, deja, nesu viena iš studentų, ir greičiausiai turiu mažiau proto nei jie, todėl apgailestauju, kad diskusija su manimi negali būti tokia įdomi ir vertinga, kokios norėtųsi ir kokia būna su jais. Ir pasinaudosiu proga dar ir atsiprašyti, kad nepasijutote lyg būčiau dėkinga už diskusiją, nes galiu patikinti, kad esu. Taigi, man negaila pasakyti ačiū už tai, kas vertinga ar prasminga, ir aš tą darau ganėtinai dažnai gyvenime, ir nenorėčiau būti nesuprasta, kad stokoju dėkingumo šioje situacijoje. 

Manęs jūsų faktai su skaičiais neišgąsdins ir neatbaidys. Tačiau, bijau, kad atbaidys kitus music.lt narius, kurie galbūt skaitys šią diskusiją ir norės išjungti, net nepasiekus jūsų klausimų, mat jie bus palaidoti po ilga sudėtingų diskusijų siena, kurią jūs taip mėgstate statyti. Ir tam, kad nebūčiau vėl klaidingai suprasta, iš karto pažymėsiu, kad tai jokiu būdu nėra kritika jūsų diskusijų stiliui. Deja, vis tiek turiu priminti, kad tai muzikos portalas, todėl čia susirinkusi didžioji dalis publikos, įskaitant mane, greičiausiai ne visada teisingai supras ir įvertins jūsų gerus, šviečiamuosius ketinimus. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios galėjo pasirodyti, kad aš noriu stabdyti jūsų natūraliai kylančią minčių tėkmę. 

Norėčiau atkreipti daugiau dėmesio į tai, kaip jūs renkatės diskutuoti šioje temoje, bet jokiu būdu nesiekiant pakeisti jūsų diskusijų stiliaus, o galbūt tiesiog suteikiant šansą atkreipti dėmesį į save ir kaip jūs elgiatės su paprastais žmonėmis. Tas faktas, kad jūs bandote diskutuoti taip, lyg mes visi čia būtume jūsų biochemijos studentai, ir turėtume priimti jūsų moksliškai pagrįstą poziciją, visiškai atmetant žmogiškąjį faktorių, rodo, kad jums svarbesni ego dalykai (pavyzdžiui, laimėti diskusiją), o ne sveiko santykio su bendruomenės nariais kūrimas. Tai, kad jūs diskutuojate, šiuo atveju, su manimi, lyg aš turėčiau būti iš jūsų aplinkos pasaulio, t.y., mokslu gyvenantis žmogus, yra visų pirmiausia nemandagu, neapdairu, netaktiška ir netgi įžeidžiama. Bet galiausiai, turiu pasakyti, kad visa tai yra atleidžiama, ir aš dėl to nelaikysiu jums pagiežos.

Aš vis tiek nesutiksiu su jūsų pozicija, net jeigu ji moksliškai pagrįsta ir todėl teisingesnė (pagal jūsų filosofiją), tačiau tebūnie aš nusileisiu ir leisiu jums laimėti, jeigu tik tai padarys jus laimingą.

Labai jau ironiškai formalus tonas, bet suprantu, diskusija karšta. Tiesiog pabrėšiu, kad skirtingai negu muzika, prie kurios šiame portale esame įpratę ir kuri mums suteikia peno diskusijoms apie subjektyvią jos percepciją, gamtos veikimas pagrįstas objektyviais faktais, kur kitoms nuomonėms vietos nėra. Norint nuversti mokslinę tiesą, reikia padaryti tyrimą, paneigiantį tą mokslinę tiesą. Ir esamą mokslinę tiesą ginti tenka aršiai ir pasitelkiant sunkiąją artileriją: skaičius, duomenis ir kt. Jau ir taip šitam pasaulyje per daug plokščiažemininkų, antivakserių ir panašių asabų. Tad norisi skiepyti supratimą, kad mokslas nėra religija ir nėra muzika, apie pasaulio ir gamtos realybę reikia diskutuoti kitaip, ne kategorijomis "man atrodo", o kategorijomis "taip yra". 

Kam nepatinka mano sudėtinga faktinė kalba (nors nieko baisiai sudėtingo nepasakiau, maždaug tai, ko yra mokoma mokyklose), tas gali praleisti diskusiją ir eiti toliau, niekas neliepia skaityti. Aš tikrai čia neišsipūčiau daugiau negu kai kurie kiti nariai, kurie irgi mėgsta teksto sienas rašyti. Ir ne aš stojau į šią diskusiją su nepritarimu, tai nežinau, kodėl aš turėčiau jaustis blogai už tai, kad ginu savo paties išsakytą poziciją, kuriai tu sumanei paprieštarauti. Gėdink mane dėl to, bet tai nereiškia, kad aš turiu dėl ko susigėsti. 

Filosofija.

Kieno zodziais lengviau pasitiket: akademiku ar neakademiku?

profesoriu ar neprofesoriu?

rasto zmoniu ar berasciu zmoniu?

nepatyrusio jaunimo ar patirties perkaupusiu seniu?

(pvz. Akademikas 70 m. dick'as ar neakademikas Mikas 7 m. greiciau tau tiesa pasakytu?)

	0			Joe Satriani - Lies and Truths
	0			Paul Winter - Little One
	1			Užsienio muzika - Toni Basil - Mickey
	0			Morcheeba - Who can you trust?
	0			Madness - The Young and the Old
	1			New Order - Academic
	1			The Dickies

Jaučiuos kiek šališkas, nes pats esu akademikas, bet bandau įsivaizduoti visas įmanomas pasaulio katastrofas, jei akademikų darbai būtų atmetami ir pasirenkama tikėti neakademikų nepagrįstom spekuliacijom. Taip kad tikrai akademikai.

Juoda arbata ar žalia arbata?

Filosofija.

Kieno zodziais lengviau pasitiket: akademiku ar neakademiku?

profesoriu ar neprofesoriu?

rasto zmoniu ar berasciu zmoniu?

nepatyrusio jaunimo ar patirties perkaupusiu seniu?

(pvz. Akademikas 70 m. dick'as ar neakademikas Mikas 7 m. greiciau tau tiesa pasakytu?)

	0			Joe Satriani - Lies and Truths
	0			Paul Winter - Little One
	1			Užsienio muzika - Toni Basil - Mickey
	0			Morcheeba - Who can you trust?
	0			Madness - The Young and the Old
	1			New Order - Academic
	1			The Dickies

Filosofija.

Kieno zodziais lengviau pasitiket: akademiku ar neakademiku?

profesoriu ar neprofesoriu?

rasto zmoniu ar berasciu zmoniu?

nepatyrusio jaunimo ar patirties perkaupusiu seniu?

(pvz. Akademikas 70 m. dick'as ar neakademikas Mikas 7 m. greiciau tau tiesa pasakytu?)

	0			Joe Satriani - Lies and Truths
	0			Paul Winter - Little One
	1			Užsienio muzika - Toni Basil - Mickey
	0			Morcheeba - Who can you trust?
	0			Madness - The Young and the Old
	1			New Order - Academic
	1			The Dickies

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Ech, o aš biochemijos studentams dėstau universitete. Ponui lektoriui teks po krūmais slėptis, nes kolegė iš muzikos portalo žino geriau, kaip gyvybė veikia.

Nu nežino, nes jei visa vandens / oro svarba matoma vos vienu pjūviu "bet juk įkvėpt man reikia dažniau negu išgert vandens", tai rodo labai siaurą mąstymą. Ir labai gaila, kai pasiūlius papildymą šiai problemai, jis yra atmetamas su žinute, kad apie biochemiją reikėtų kalbėti kitur (ginkdie ne melomanų portale, nesgi biochemija kažkokie keiksmažodžiai, kam jie įdomūs). Nu sunku kartais pasakyti „o, geras, apie šitą nepagalvojau“, lengviau išsivartyti apsukant sakinius savo naudai. Kažkodėl man negaila prieš studentus pasakyti „apie šitą nepagalvojau“ ir padėkoti studentui už kažkokį vertingą pastebėjimą... bet yra žmonių, kuriems gaila, deja.

Gerai, jei sakai, kad be vandens išgyvenama ilgiau, siūlau dar kitokį pjūvį šiai problemai (nors gal esu naivus, kad tave domins faktai, kuriuos galima net paprasta google paieška rasti): žmogaus įkvepiamas oro tūris yra apie 500 ml. Yra stebima, kad po iškvėpimo O2 kiekis ore sumažėja 5%. Vadinasi, 25 ml O2 absorbuojama per įkvėpimą. Įkvepiama maždaug 15 kartų per minutę. Reiškia, per parą absorbuojame 25 ml * 15 /min * 60 min/h * 24 h/para = 540000 ml/para = 540 l/para O2. Deguonies tankis normaliomis sąlygomis (20 laipsnių Celsijaus, 1 atm slėgis) yra 1,33 g/l. Taigi, per parą mes suvartojame 540 l * 1,33 g/l = 718 gramų deguonies. O kiek vandens išgeriam? Įprasta rekomendacija yra 2 litrai (t.y. apie 2 kg) per parą. Taip kad vandens kiekio prasme mūsų organizmui reikia daugiau.

O kodėl kvėpuojam dažniau? Ogi todėl, kad mes nesame vaikštantis oro balionas, Anatomiškai organizmui turėti didelę dujų talpyklą tam, kad galėtume prikaupti oro ilgesniam laikui, būtų labai neefektyvu, nes tą talpyklą turėtų vis tiek gaubti kažkoks audinys, sudarytas iš daugybės ląstelių, kurioms irgi būtų reikalingas aprūpinimas maisto medžiagomis. Tam, kad mes galėtume parą išbūti be oro, mūsų organizme turėtų būti maždaug 10 kubinių metrų (!!!!) talpykla. Viso žmogaus kūno tūris (toks, į kokį esame evoliucionavę dabar) tėra vidutiniškai 0,065 kubinio metro. 

Tuo tarpu vandenį žmogui kaupti yra privalu, nes vandeninėje terpėje yra ištirpusi didžioji dalis mums reikalingų gyvybines funkcijas ištirpusių medžiagų (angliavandeniai, dalis baltymų ir vitaminų, nukleorūgštys, visos mineralinės medžiagos). Tik daliai baltymų ir riebalams reikia lipidinės terpės. Jei pradangintume vandenį, nebevyksta absoliučiai joks neuroninis signalo perdavimas (nes jam reikia jonų kanalų, per kuriuos perkeliami vandeninėje terpėje ištirpę kalio / natrio jonai). Vien jau to užtenka iškart numirt žmogui. Ką jau kalbėt apie tai, kad visos energinės molekulės iš esmės negali migruot, todėl visos ląstelės automatiškai netenka visų galimybių išlaisvinti cheminę energiją iš molekulių. 

Taip kad ne. Jei kalba eina tik apie žmogaus gyvybę (čia tavo žodžiai, ne mano), vanduo yra pabrėžtinai ir aiškiai svarbesnė medžiaga negu oras. Taškas. Oro sudėtyje vienintelis deguonis tėra gyvybiškai svarbus, tad jei technologiškai išspręstume, kaip deguonį paduot į organizmą nesukeliant kitų lėtinių šalutinių defektų, oro būtų galima ir atsisakyti. Vandens atsisakyti net teoriškai neįmanoma. 

O galbūt man čia reikia slėptis, pone lektoriau? Nes aš drįsau jums aiškinti savo tiesą, kai be abejo, yra tik viena tiesa - jūsų.

Aš, deja, nesu viena iš studentų, ir greičiausiai turiu mažiau proto nei jie, todėl apgailestauju, kad diskusija su manimi negali būti tokia įdomi ir vertinga, kokios norėtųsi ir kokia būna su jais. Ir pasinaudosiu proga dar ir atsiprašyti, kad nepasijutote lyg būčiau dėkinga už diskusiją, nes galiu patikinti, kad esu. Taigi, man negaila pasakyti ačiū už tai, kas vertinga ar prasminga, ir aš tą darau ganėtinai dažnai gyvenime, ir nenorėčiau būti nesuprasta, kad stokoju dėkingumo šioje situacijoje. 

Manęs jūsų faktai su skaičiais neišgąsdins ir neatbaidys. Tačiau, bijau, kad atbaidys kitus music.lt narius, kurie galbūt skaitys šią diskusiją ir norės išjungti, net nepasiekus jūsų klausimų, mat jie bus palaidoti po ilga sudėtingų diskusijų siena, kurią jūs taip mėgstate statyti. Ir tam, kad nebūčiau vėl klaidingai suprasta, iš karto pažymėsiu, kad tai jokiu būdu nėra kritika jūsų diskusijų stiliui. Deja, vis tiek turiu priminti, kad tai muzikos portalas, todėl čia susirinkusi didžioji dalis publikos, įskaitant mane, greičiausiai ne visada teisingai supras ir įvertins jūsų gerus, šviečiamuosius ketinimus. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios galėjo pasirodyti, kad aš noriu stabdyti jūsų natūraliai kylančią minčių tėkmę. 

Norėčiau atkreipti daugiau dėmesio į tai, kaip jūs renkatės diskutuoti šioje temoje, bet jokiu būdu nesiekiant pakeisti jūsų diskusijų stiliaus, o galbūt tiesiog suteikiant šansą atkreipti dėmesį į save ir kaip jūs elgiatės su paprastais žmonėmis. Tas faktas, kad jūs bandote diskutuoti taip, lyg mes visi čia būtume jūsų biochemijos studentai, ir turėtume priimti jūsų moksliškai pagrįstą poziciją, visiškai atmetant žmogiškąjį faktorių, rodo, kad jums svarbesni ego dalykai (pavyzdžiui, laimėti diskusiją), o ne sveiko santykio su bendruomenės nariais kūrimas. Tai, kad jūs diskutuojate, šiuo atveju, su manimi, lyg aš turėčiau būti iš jūsų aplinkos pasaulio, t.y., mokslu gyvenantis žmogus, yra visų pirmiausia nemandagu, neapdairu, netaktiška ir netgi įžeidžiama. Bet galiausiai, turiu pasakyti, kad visa tai yra atleidžiama, ir aš dėl to nelaikysiu jums pagiežos.

Aš vis tiek nesutiksiu su jūsų pozicija, net jeigu ji moksliškai pagrįsta ir todėl teisingesnė (pagal jūsų filosofiją), tačiau tebūnie aš nusileisiu ir leisiu jums laimėti, jeigu tik tai padarys jus laimingą.

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Ech, o aš biochemijos studentams dėstau universitete. Ponui lektoriui teks po krūmais slėptis, nes kolegė iš muzikos portalo žino geriau, kaip gyvybė veikia.

Nu nežino, nes jei visa vandens / oro svarba matoma vos vienu pjūviu "bet juk įkvėpt man reikia dažniau negu išgert vandens", tai rodo labai siaurą mąstymą. Ir labai gaila, kai pasiūlius papildymą šiai problemai, jis yra atmetamas su žinute, kad apie biochemiją reikėtų kalbėti kitur (ginkdie ne melomanų portale, nesgi biochemija kažkokie keiksmažodžiai, kam jie įdomūs). Nu sunku kartais pasakyti „o, geras, apie šitą nepagalvojau“, lengviau išsivartyti apsukant sakinius savo naudai. Kažkodėl man negaila prieš studentus pasakyti „apie šitą nepagalvojau“ ir padėkoti studentui už kažkokį vertingą pastebėjimą... bet yra žmonių, kuriems gaila, deja.

Gerai, jei sakai, kad be vandens išgyvenama ilgiau, siūlau dar kitokį pjūvį šiai problemai (nors gal esu naivus, kad tave domins faktai, kuriuos galima net paprasta google paieška rasti): žmogaus įkvepiamas oro tūris yra apie 500 ml. Yra stebima, kad po iškvėpimo O2 kiekis ore sumažėja 5%. Vadinasi, 25 ml O2 absorbuojama per įkvėpimą. Įkvepiama maždaug 15 kartų per minutę. Reiškia, per parą absorbuojame 25 ml * 15 /min * 60 min/h * 24 h/para = 540000 ml/para = 540 l/para O2. Deguonies tankis normaliomis sąlygomis (20 laipsnių Celsijaus, 1 atm slėgis) yra 1,33 g/l. Taigi, per parą mes suvartojame 540 l * 1,33 g/l = 718 gramų deguonies. O kiek vandens išgeriam? Įprasta rekomendacija yra 2 litrai (t.y. apie 2 kg) per parą. Taip kad vandens kiekio prasme mūsų organizmui reikia daugiau.

O kodėl kvėpuojam dažniau? Ogi todėl, kad mes nesame vaikštantis oro balionas, Anatomiškai organizmui turėti didelę dujų talpyklą tam, kad galėtume prikaupti oro ilgesniam laikui, būtų labai neefektyvu, nes tą talpyklą turėtų vis tiek gaubti kažkoks audinys, sudarytas iš daugybės ląstelių, kurioms irgi būtų reikalingas aprūpinimas maisto medžiagomis. Tam, kad mes galėtume parą išbūti be oro, mūsų organizme turėtų būti maždaug 10 kubinių metrų (!!!!) talpykla. Viso žmogaus kūno tūris (toks, į kokį esame evoliucionavę dabar) tėra vidutiniškai 0,065 kubinio metro. 

Tuo tarpu vandenį žmogui kaupti yra privalu, nes vandeninėje terpėje yra ištirpusi didžioji dalis mums reikalingų gyvybines funkcijas ištirpusių medžiagų (angliavandeniai, dalis baltymų ir vitaminų, nukleorūgštys, visos mineralinės medžiagos). Tik daliai baltymų ir riebalams reikia lipidinės terpės. Jei pradangintume vandenį, nebevyksta absoliučiai joks neuroninis signalo perdavimas (nes jam reikia jonų kanalų, per kuriuos perkeliami vandeninėje terpėje ištirpę kalio / natrio jonai). Vien jau to užtenka iškart numirt žmogui. Ką jau kalbėt apie tai, kad visos energinės molekulės iš esmės negali migruot, todėl visos ląstelės automatiškai netenka visų galimybių išlaisvinti cheminę energiją iš molekulių. 

Taip kad ne. Jei kalba eina tik apie žmogaus gyvybę (čia tavo žodžiai, ne mano), vanduo yra pabrėžtinai ir aiškiai svarbesnė medžiaga negu oras. Taškas. Oro sudėtyje vienintelis deguonis tėra gyvybiškai svarbus, tad jei technologiškai išspręstume, kaip deguonį paduot į organizmą nesukeliant kitų lėtinių šalutinių defektų, oro būtų galima ir atsisakyti. Vandens atsisakyti net teoriškai neįmanoma. 

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Virsuj.

Buti active ar passive homosexual

anglų

Būti psichiškai ar fiziškai neįgaliu...

U mano pavardej yra. Bet siaip uuuu ilgoji patinka. Ukanos, dumai, neigalus.

Kas paskatino cia vel rasyti:

1.grizes senas narys

2.suaktyvejes esamas narys ir prisijunge suaktyveje kiti pora esamu nariu