Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Ech, o aš biochemijos studentams dėstau universitete. Ponui lektoriui teks po krūmais slėptis, nes kolegė iš muzikos portalo žino geriau, kaip gyvybė veikia.

Nu nežino, nes jei visa vandens / oro svarba matoma vos vienu pjūviu "bet juk įkvėpt man reikia dažniau negu išgert vandens", tai rodo labai siaurą mąstymą. Ir labai gaila, kai pasiūlius papildymą šiai problemai, jis yra atmetamas su žinute, kad apie biochemiją reikėtų kalbėti kitur (ginkdie ne melomanų portale, nesgi biochemija kažkokie keiksmažodžiai, kam jie įdomūs). Nu sunku kartais pasakyti „o, geras, apie šitą nepagalvojau“, lengviau išsivartyti apsukant sakinius savo naudai. Kažkodėl man negaila prieš studentus pasakyti „apie šitą nepagalvojau“ ir padėkoti studentui už kažkokį vertingą pastebėjimą... bet yra žmonių, kuriems gaila, deja.

Gerai, jei sakai, kad be vandens išgyvenama ilgiau, siūlau dar kitokį pjūvį šiai problemai (nors gal esu naivus, kad tave domins faktai, kuriuos galima net paprasta google paieška rasti): žmogaus įkvepiamas oro tūris yra apie 500 ml. Yra stebima, kad po iškvėpimo O2 kiekis ore sumažėja 5%. Vadinasi, 25 ml O2 absorbuojama per įkvėpimą. Įkvepiama maždaug 15 kartų per minutę. Reiškia, per parą absorbuojame 25 ml * 15 /min * 60 min/h * 24 h/para = 540000 ml/para = 540 l/para O2. Deguonies tankis normaliomis sąlygomis (20 laipsnių Celsijaus, 1 atm slėgis) yra 1,33 g/l. Taigi, per parą mes suvartojame 540 l * 1,33 g/l = 718 gramų deguonies. O kiek vandens išgeriam? Įprasta rekomendacija yra 2 litrai (t.y. apie 2 kg) per parą. Taip kad vandens kiekio prasme mūsų organizmui reikia daugiau.

O kodėl kvėpuojam dažniau? Ogi todėl, kad mes nesame vaikštantis oro balionas, Anatomiškai organizmui turėti didelę dujų talpyklą tam, kad galėtume prikaupti oro ilgesniam laikui, būtų labai neefektyvu, nes tą talpyklą turėtų vis tiek gaubti kažkoks audinys, sudarytas iš daugybės ląstelių, kurioms irgi būtų reikalingas aprūpinimas maisto medžiagomis. Tam, kad mes galėtume parą išbūti be oro, mūsų organizme turėtų būti maždaug 10 kubinių metrų (!!!!) talpykla. Viso žmogaus kūno tūris (toks, į kokį esame evoliucionavę dabar) tėra vidutiniškai 0,065 kubinio metro. 

Tuo tarpu vandenį žmogui kaupti yra privalu, nes vandeninėje terpėje yra ištirpusi didžioji dalis mums reikalingų gyvybines funkcijas ištirpusių medžiagų (angliavandeniai, dalis baltymų ir vitaminų, nukleorūgštys, visos mineralinės medžiagos). Tik daliai baltymų ir riebalams reikia lipidinės terpės. Jei pradangintume vandenį, nebevyksta absoliučiai joks neuroninis signalo perdavimas (nes jam reikia jonų kanalų, per kuriuos perkeliami vandeninėje terpėje ištirpę kalio / natrio jonai). Vien jau to užtenka iškart numirt žmogui. Ką jau kalbėt apie tai, kad visos energinės molekulės iš esmės negali migruot, todėl visos ląstelės automatiškai netenka visų galimybių išlaisvinti cheminę energiją iš molekulių. 

Taip kad ne. Jei kalba eina tik apie žmogaus gyvybę (čia tavo žodžiai, ne mano), vanduo yra pabrėžtinai ir aiškiai svarbesnė medžiaga negu oras. Taškas. Oro sudėtyje vienintelis deguonis tėra gyvybiškai svarbus, tad jei technologiškai išspręstume, kaip deguonį paduot į organizmą nesukeliant kitų lėtinių šalutinių defektų, oro būtų galima ir atsisakyti. Vandens atsisakyti net teoriškai neįmanoma. 

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Mes esam vanduo? Įdomus pasakymas. Man tai atrodo, kad mes esam ne tik vanduo, bet ir daugybė kitų medžiagų. Tik vanduo yra esminis elementas, sudarantis didesnę mūsų dalį. Įdomūs faktai, bet nei vienas neveikia kaip svarus argumentas, kad vanduo būtų svarbesnis už orą. Ir apskritai, čia manau kalba eina tik apie žmogaus gyvybę. Išsamias biochemijos pamokas galima pravedinėti ir kur nors kitur. Netekęs oro uždūsti ir miršti per kelias minutes, o negavęs vandens per kelias dienas. Ir tai nėra tik vanduo skrandyje, nes kai geriame vandenį, jis nelieka tik skrandyje, jis pasklinda po visą kūną, prasotindamas ląsteles, veikdamas kraujo cirkuliaciją. Lygiai taip pat ir oras, kuris nėra tik plaučiuose. Taigi, galiausiai, tiek oras, tiek vanduo yra vienodai svarbūs. Vienintelis skirtumas, tik tas, kurį įvardinau - kad be vieno išgyvenama ilgiau, ir tai vienintelis rimtas argumentas, kodėl oras svarbiau už vandenį, o ne atvirkščiai.

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Nu čia jau tikrai nesutiksiu, nes tu kalbi apie orą plaučiuose versus vandenį skrandyje. Problema ta, kad mes esam vanduo. Be vandens žmogus numirtų tą pačią akimirką, nes vandenyje vyksta didžioji dauguma organizmo biocheminių procesų. Visas metabolizmas stoja dingus vandeniui. Dingus orui stoja tik mitochondrinis kvėpavimas, be kurio ląstelės dar kelias minutes gyvena. O jei kalbam apie gyvybę apskritai, ne tik žmogų, tai nevandeninės formos gyvybė dar nepažinus mums dalykas, tačiau anaerobinė (bedeguonė, nu bet galima apibendrintai sakyt beorė) gyvybė – žinomas ir pasitaikantis dalykas. Taip kad vanduo vienareikšmiškai svarbesnis už orą.

Atsiprašau už neužsakytą ir neprašytą lekciją, bet labai knietėjo kitą, labiau biocheminę perspektyvą pasiūlyti. Profesinė liga neleido susilaikyti. 

Kitam žmogui perleidžiu labai įdomu klausimą apie filosofiją ir psichologiją. 

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Aš tai būčiau pasirinkusi orą, nes be oro mes greičiau numirtume, nei be vandens. Jokiu būdu negalima sutikti, kad vanduo svarbesnis už orą. Kad unikalesnis ar įdomesnis - tai taip.

Kometa. Labiau imponuoja ledas, nei ugnis. Nors ir turiu vieną akmenį, kuris man pasirodė panašus į meteoritą, bet nelabai tikėtina, kad ir yra.

Filosofija ar psichologija?

Vanduo yra visokeriopai unikalesnė ir svarbesnė medžiaga negu oras.

Kometa ar meteoras?

Virsuj.

Buti active ar passive homosexual

anglų

Būti psichiškai ar fiziškai neįgaliu...

U mano pavardej yra. Bet siaip uuuu ilgoji patinka. Ukanos, dumai, neigalus.

Kas paskatino cia vel rasyti:

1.grizes senas narys

2.suaktyvejes esamas narys ir prisijunge suaktyveje kiti pora esamu nariu

Aktyvumas

Nauju albumu derlius 2007 m ar 2012 m. su penkiais pavyzdziais parasom jei visur neskubam akis issproge

Aktyvumas

Nauju albumu derlius 2007 m ar 2012 m. su penkiais pavyzdziais parasom jei visur neskubam akis issproge