s01e01

Nagi, pabandykim gyvenimo nesėkmes paversti pasakojimu. Kaip ir visuose serialuose, pirmiausia reikia susipažinti su pagrindiniais herojais. Turbūt pats pats ryškiausias personažas pirmąjam sezone žinoma yra tėtis. Jo charakteris sakyčiau gana panašus į mano, tik per tiek metų jo nervingumo slenksčiai šiek tiek pasislinkę... Tad galima jį apibūdinti kaip be galo greitai užsiplieskiantį, o užsiplieskus labai piktą dėdę, kuris iš tikro yra labai geros širdies žmogus, tik gal jam kiek sunkoka tai parodyti. Kandumas. Negalima pamiršti šio bruožo, visas jo gyvenimas remiasi tuo, jaučia didžiulį malonumą įgeldamas ir, žinoma, nesiskaitymas su žmonėmis. Baisu. Antrasis herojus būčiau aš, neturiu ką čia daug pasakyti, šiame sezone atsiskleidžia tik mano nevėkšliškumas.

O prasideda visas veiksmas, žinoma, nusipirkus automobilį, tačiau šią istoriją teks perkelti į antrą sezoną (visgi susiję su policija). Už lango gūdi žiema, kokie -25 (nors tuomet atrodė, kad gal -50), atsikėlus 6 ryto, kaip ir visiems normaliems žmonėms - tenka gramzdyti langus. Kadangi turiu laaabai prabangų automobilį (;D) visi jo langai šildomi, tad natūralu, jog užsivedu jį, susijungiu visus šildytuvus ir pirmyn į grandymus. Pasidarau sau porą skylučių akims ir jau tiesiu ranką link durelių, o mano Focusas padaro triuką - šast ir užsirakina. Opapa... Turbūt pamiršau paminėti, kad mano telefonas išsikrovęs. Stoviu aš lauke, žiūriu kaip tirpsta ledai nuo lango, kaip šyla visa mašina ir galvoju pzdc.

Pastovėjus kelias minutes vis tik sumąstau (pasirodo biški dirba mano tas organas) nueiti pas kaimynus - paprašyti telefono, skambtelti tečiui, viena laimė kad numerį moku atmintinai. Atidarius 6 ryto užsimiegojusi kaimynų dukrelė "stebėtinai" nepatikliai visgi duoda man paskambinti:

-Mamit, yra bėdelė (girdžiu tečio balsą už kadro - eik tu naxui blet, kas db nutiko? vėl ta mašina blt?).

Išklausius moralą, kaip reikia palikti pravertas dureles arba langus gaunu nurodymus stovėti ir tik nieko nedaryti. Prastovėjau kokias 20 minučių (px tečiui, kad -25), o baisu išleisti mašiną iš akių - užvesta, pašilusi, tik sėsk ir varyk :D Išeina kaimynas (tos mergaitės tėtis), sako palaukt kol kuras baigsis (kaip ten sako? zapadlo nevaikšto vienas? nes pilną baką pripilus buvau vakar). Galiausiai jam pasidaro žiauriai manęs gaila, susiskambina jis su įsilaužėjais į mašiną ir tiesia 200lt kupiūrą, sako čia tau - susimokėsi, o man reikia į darbą. Aš aišku 5 minutes (bet konkrečiai penkias) stebeilyju į tuos pinigus ir nesuprantu kas vyksta, vienintėlis dalykas, ką sugebėjau pasakyti - o jūs nebijot man duoti? Aišku, koks klausimas, toks ir atsakymas - o tu grąžinsi? Nu gražinsiu gi, kur aš dingsiu :D

Įsilaužė man į tą mašiną, susimokėjau aš tuos pinigus... ir atvažiuoja tetis (kiek laiko praėjo? 40min???), va tada tai galvojau, kad man kakliuką tikrai nusuks. Koks moralas, koks pyktis, kad nevykdžiau nurodymų ir kažką dariau, juk jis viską būtų padaręs geriau - o svarbiausia veltui.

Ne į temą. Kaip nuostabiai draugės ruošiasi helloweenui ;/