s01e05

Išvažinėjus su savo senute 2 metus, atėjo laikas eiti technikinį :) Vat čia tai patytrimas buvo. Nors atrodo viską tetis pažiūrėjo ir sutvarkė, bet vistiek liepė kyšį duoti. O dieve tu brangiausias - kyšį! Visą gyvenimą bijojau, kad kadanors ir man pribręs reikalas tai daryti. Pirmiausia tai mano principai rėkte rėkia - NE, o antra tai baisu žiauriai, o vdrug naxui pasiųs ir dar paskųs :D

Nu bet reikia, tai reikia. Instrukcija: padėti 50lt prie to pavarų perjungėjo ir kai dėdė lips į mašiną, jam pasakyti, kad ten padėta. Žinoma instrukcija atrodo lengvesnė nei yra iš tiesų :D

Atvažiavau kur ten reikia, padėjau tuos pinigėlius (o tas dėdė koks baisus, dieve tu brangiausias, prisikūriau tris milijonus scenarijų, kaip mane spirs nafik iš tos patikros...), o kas svarbiausia, jis nelipa į tą prakeiktą mašiną! Sako atidaryk bagažinę, kur gesintuvas (viskas vietoj), o kur vaistinėlė? Stoviu ir galvoju, kas tokia? Kas ple per vaistinėlė? :D Galvoju nu turi juk būti, knisuosi aš po tą visą mašiną, jau galiausiai net zapaskę iškėliau ieškodama tos vaistinėlės (tas dėdė stovi ir žvengia iš manęs, sako ok, apsimeskim, kad radai). Tada aš aišku prisiminiau, kad tetis pasiskolino, kai pardavinėjamą mašiną vežė į technikinį - ir pardavė tą mašiną su mano vaistinėle!!!!

Kai tas tikrintojas taip atlaidžiai pažiūrėjo į mano vaistinėlės neturėjimą, nuėjo man visos baimės tą kyšį duoti :D sėdo jis į mašiną - pasakiau į ausį, kad yra jam dovanų (o pačiai kaip juokinga buvo, šakės). Paėmė. Viskas gut.

Varom toliau. Sako pakelk kapotą. No problem, pakeliu ir sėdžiu toliau mašinoj, nes šalta tam jų garaže. Sako, em, ateik biški čia (nu blyn, ko dabar nerandi, galvoju). Jis su pirštuku pajudina mano akumuliatorių, o tas į visas puses makaluojas. Sako, ką čia darei? Stoviu galvą nuleidus, sakau nešdavausi žiemą namo, nes išsikraudavo. Jis žiūri akis išsproginęs - bet dabar balandis! Ne laikas būtų prisisukti? :D Pažadėjau tik išvažiavus tai padaryti :D

Toliau - baisusis lempų tikrinimas (pastoviai jiems netinka tas aukštis). Įjunk šviesas, priešrūkines, o dabar ilgąsias (omg ir pamiršau iš to streso, kas tos ilgosios), sėdžiu toj mašinoj, galvą krapštau ir galvoju eik tu naxui, jaučiu jis galvoja, kad aš visiška blondinė (o mintys apie tai, kur tos ilgos net nelenda į galvą). Šaukia jis man - kažkur prie posukių turi būti. Nu prie posūkių tai prie posūkių ir junginėju aš viską iš eilės - posūkius, valytuvus, langus apipurškiau, kol radau tas prakeiktas ilgąsias (mačiau kaip tas diedukas žvengė ten atsistojęs). Kodėl gerai duoti kyšį? Nes man sureguliavo pats šviesas :D super.

Jau atrodo artėju prie finišo tiesiosios, liko tik išmetimą patikrint ir basta :) Sako viskas ok ir atneša man tokį didelį žalią lapą. Aš jį paėmus toliau stoviu ir žiūriu į jį. Sako viskas. Sakau, pala, kaip tai? o man žalios knygutės neduosit? (ir tokia dar pasipiktinus, ką čia man per popiergalį įkišo). Aišku išklausiau moralą su kokiais dokumentais turi žmonės važinėtis, tai dabar žinau, kad technikinis - ne žalia knygutė laminuota, o žalias popiergalis :D

Mano Vip vietelė :D