
Jeigu Sokratas pasakė, kad mirtis greičiausiai yra didžiausias žmonijos palaiminimas, tai aš galiu savo ruožtu pasakyti, kad savo prigimties suvokimas greičiausiai yra didžiausias prakeikimas.
Iš tikrųjų, seniai nebevilioja filosofinės blevyzgos. Kažkaip ateina laikas žmogui pavargti. Ateina ir suvokimas, kuris gali būti skaudus apsigimusiam filosofijos ir kitokių (beletristinių) mokslų entuziastui, kad tai yra žiauriai nepraktiškos mokymosi sritys. Yra žmonių, kurie mėgsta kalbėti, yra tokių, kurie mėgsta veikti, yra ir tokių, kurie daro ir tai ir tai, pamatuotai, subalansuotai. Balansas? Mano gyvenime? Ne, niekaip. Žinau, kad labiau mėgstu kalbėti, mėgstu sakyti, kaip viskas turėtų būti ir kaip kiti turėtų elgtis, bet į save pasižiūrėti negaliu. Tačiau tai tėra yda, užsilikusi iš anksčiau. Iš tikrųjų aš esu veiksmo žmogus, tik mano potencialas užgęso, paskendo tuose sudėtingų, varginančių minčių spąstuose. Taigi, filosofija yra pernelyg nepraktiška disciplina, kad skirtum savo energiją jai. Žymiai geriau yra pasimokyti fizikos, jos žinias bent jau galima pritaikyti gyvenime, šioje 3D plotmėje, kurioje daugmaž vienodu lygiu mes visi išsidėstę.
Kūnas jaučiasi pavargęs, protas jau taip pat. Potenciali energija iššvaistyta visokioms beletristikoms, idėjoms, kurios per toli nuo realybės. Savo sielą įsivaizduoju kaip seną susiraukšlėjusią senutę. Kyla groteskiški/makabriški vaizdai, prisiminus Miyazakio filmuose vaizduojamų senų žmonių animaciją, arba Albrechto Diurerio motinos portretą, pieštą kreida, XVI a. Raukšlėti taip pat yra ir drambliai. Raukšlės yra gražu, nes jos byloja apie išmintį.
Mane tarsi visą gyvenimą supa seni ar tiesiog vyresni žmonės. Mėgstu iš jų mokytis ir semtis jų išminties. Nors ta visiems jiems būdinga susigulėjusi konservatyvizmo ypatybė yra atgrąsi man, vis dėlto suprantu juos. Suprantu galbūt todėl, kad pati tampu tokia. Kai supranti, kad gyvenimas yra per brangus, kad švaistytum jį kovoms su malūnais, tada ir tu po truputi tampi tokiu senuku. Iš nuovargio išsivysto abejingumas, iš abejingumo išsivysto nejautra aplinkai. Ir štai tu jau matai, kaip tampi tokiu pačiu, kaip ir visi. Taip ir turi nutikti mūsų visų gyvenimuose, argi ne? Juk būtent tokia yra mūsų prigimtis? Gaivališkas jaunystės žvitrumas, proto ir kūno mitrumas tėra nurašomas jaunatviškam naivumui, patirties trūkumui. Tegul tai būna tiesa. Taip ir norisi pasiųsti Dorianą Grėjų kuo toliau, nors pirmiausia antausį skirčiau lordui Henriui, nes jis čia pirmasis paskleidė jaunystę idealizuojančias mintis.
Taigi kūnas pavargo, protas nori poilsio nuo varginančių minčių. Kūnas ieškodamas komforto neša tave į gamtą, kurioje yra visa gražiausia ir tuo pačiu žiauriausia šio pasaulio tvarkos realybė. Kai tu žinai, kad kažkur žolėje skruzdelė kovoja dėl mažo šapelio, arba kai supranti, kad skambus paukščių čirškėjimas yra kruvina patinų kova dėl patelės, vis tiek gali ramiai į visa tai žvelgti, nes žinai, kad net žiaurumas laiko savyje tą žavingą visos kūrinijos paslaptį.
Dirbti šios vietos labui aš jau nebeturiu entuziazmo, visas paskutinis jo likutis turbūt jau pasilaidojęs. Tačiau jeigu kažkas labai norės naujų įkėlimų, aš padarysiu išimtį. Vėlgi, toji prigimtis. Mano prigimtis sudaro jums puikias sąlygas ja naudotis. Taigi naudokitės manimi į sveikatą. Prigimtis turbūt yra ir priežastis, kodėl aš vis dar čia.
O pabaigai viena daina, kuri dabar vienintelė skamba galvoje. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
Silentist | ![]() U2 |
||||
malia | ![]() Sia |
||||
PLIKASS | ![]() Beissoul & Einius |
||||
Sahja | ![]() Natasha Koroleva |
||||
Alvydas1 | ![]() Amplifier |
2018 m. liepos 14 d. 15:33:57
Nematau čia dviprasmybių, šiame mano poste, kaip ir apskritai mano kalbėjime paprastai viskas būna ganėtinai straightforward, ne kaip pas kai kuriuos kitus žmones. O tas senėjimas turbūt buvo taip išgirtas čia mano dėl tuometinės pavargimo jausmo būsenos. Pakankamai išsiilsėjus, vėl sugrįžta reikalinga jaunam žmogui energija. Šiaip vis tiek iš principo vertinu senatvę labiau nei jaunystę, nes manau, kad ji turi daugiau privalumų, o žmogaus branda/patirtis yra kas puošia jį, ir kelia pagarbą taip pat.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. liepos 14 d. 15:12:44
Niekas neprašo teisintis, tiesiog kartais reikia savo nuomonę apibrėžti labiau, nepalikti dviprasmybių.
Tai vat būtent, kad jauniems žmonėms "senėjimo" jausmas kyla iš psichologinės įtampos vien dėl paties senėjimo, o iš tikro seniems žmonėms tuo aspektu psichologinio slėgio nebėra, tik susitaikymas su pačiu senumo faktu. Seniems žmonėms pagrindinė kova tenka fizinė.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2018 m. liepos 14 d. 02:18:57
Veidmainystė? Kažkodėl nuojauta kužda, kad dėl šio reiškinio ne man reikėtų teisintis...
O dėl raukšlių tai šiame tekste aš aiškiai linkusi į hiperbolizavimą, ir apskritai reikėtų mažau radikaliai tau žiūrėti į daug dalykų, manau. Ir manau, kad pastebėti savo senumą jie tikrai pastebi, ypač kai prasideda tikrosios sveikatos problemos, o ne paverkimai, kad sunku gyventi, kaip būna su jaunais žmonėm.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. liepos 13 d. 23:52:50
„Dirbti šios vietos labui aš jau nebeturiu entuziazmo, visas paskutinis jo likutis turbūt jau pasilaidojęs.“ — o kažkas prieš savaitę ant manęs griežė dantį, kad aš nieko nedarau... griežkite, bet bent jau neveidmainiaukite.
Ir raukšlės kartais nebyloja jokios išminties, tik senėjimo požymis. Dėl to net ir simboliškai raukšlėse nematau nieko patrauklaus. Ir jau geriau pritarti lordui Henriui. Apskritai, vadinti save senu žmogumi kilę iš to paties jaunatviško (ne)patirimo ir ekstravagancijos. Žinau, nes taip aš elgiuosi ir taip mano kolegos elgiasi ir mes tarpusavyje jau seniai padarėm išvadą, kad dėtis panašėjančiam į seną žmogų yra būdas pateisinti savo jaunatviškumą, ne kitaip. Nes kai jau išties esi senas, tai to savo senumo ir nepastebi, jis atrodo kaip niekada natūralus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2018 m. liepos 13 d. 11:10:52
tada išeinu išsiplaut puodelį
2018 m. liepos 13 d. 11:07:58
Nah, tereikia pasikeisti lemputę.. Aš jau išėjau pirkti :D
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. liepos 13 d. 11:05:21
Nesibaigianti žybsinčios lempos agonija ;D
2018 m. liepos 13 d. 10:50:32
Taigi prašome nekaltinti man teksto tuo, ką sukuria kavos efektas
Nors galbūt galėjo pavadinimas sudaryti klaidingą įspūdį. Verčiau reikėjo išsireikšti, kaip elektros lemputės perdegimas.
P. S. Kas čia vis darosi, klaidos visur. Vietoj jaunystei parašiau jaunystėj.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. liepos 13 d. 10:48:07
Greitai kalbančio žmogaus balsu pervariau, gal, kad stipriai tvojo pirmas kavos gūrkšnis
2018 m. liepos 13 d. 10:39:42
Tikrai? Man jis kaip tik visai ramus atrodo.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. liepos 13 d. 10:37:50
Labai hiperaktyvus tekstas