Kate Bush

Kate Bush

Silentist

Paslaptingoji romantikė (Kate Bush) Silentist

Moteris-demonas, moteris-angelas - taip vadina vieną paslaptingiausių muzikos pasaulio asmenybių, įvairiapusišką anglę Kei Buš (Kate Bush). Ji ne tik dainuoja, bet ir pati kuria savo dainų tekstus, muziką, choreografinę dainų išraišką koncertuose, režisuoja klipus, ir net sukūrė pilnametražinį muzikinį kino filmą vienam savo albumui. Nuo pačių pirmųjų muzikinės karjeros žingsnių K.Buš garsėja ne tik universalumu, bet ir stebėtinu darbštumu: paskutinį savo albumą "Red Shoes", išleistą 1993m. rudenį, ji pradėjo kurti dar 1989m. Dainininkė teigia, kad jos muzika yra menas, į kurio kūrybą negalima įsileisti pašalinių, o parodyti visiems galima tik tada, kai esi įsitikinusi, jog išnaudojai visas savo galimybes. Sunkoka pamatyti ir pačią subtilių dainų autorę: Keit Buš gyvena uždarą gyvenimą, ją sunku prikalbinti interviu, ji neatsakinėja į klausimus apie savo asmeninį, nemuzikinį gyvenimą.Gal todėl vienas žurnalistas pareiškė, kad su Keit Buš neįmanoma normaliai pasikalbėti. Sunku įsijausti ir į sudėtingais simboliais išmargintą K.Buš dainų pasaulį.Ir vis dėlto Keit Buš - viena populiariausių ne tik pastarųjų dviejų dešimtmečių, bet ir visų laikų popmuzikos žvaigždžių, nors jos spindesys ir neatitinka tam tikrų įprastinių standartų. Už tą kitoniškumą ją dar labiau vertina ištikimi gerbėjai, puikias recenzijas jos plokštelėms rašo priekabiausi muzikos kritikai. Beje, vienas jų K.Buš muziką pavadino muzika įsimylėjėliams, kurios geriausia klausytis dviese, uždegus žvakes... Tik niekas iki šiol nežino, ką buvo ar yra įsimylėjusi pati Keit Buš: labai mažai teparašyta apie vyrus jos gyvenime. Pati K.Buš yra pasakiusi, kad jai labiausiai patinka atrasti tvirtų, ryžtingų vyrų subtilią dvasią. Jos nuomone, dauguma vyrų yra romantikai bei poetai. Ir apskritai, Keit Buš labai domina kiti žmonės, ne vien vyrai, jų psichikos vingrybės. Jei K.Buš nebūtų tapusi muzike, galbūt ji būtų tapusi gera psichologe ar psichiatre. Beje, Keit polinkį medicinai, matyt, paskatino ir jos vaikystės įspūdžiai.Keit Buš gimė 1958 m. birželio 30 d. Kento grafystės Velingo mieste. Šeima gyveno name, pastatytame prieš 350 metų. Keit tėvas buvo gydytojas, tačiau šeimoje buvo puoselėjamos ir muzikos tradicijos. K.Buš gana anksti išmoko groti fortepionu bei gitara, vaikystėje pradėjo kurti ir pirmąsias daineles. Teigiama, kad vieną brandžiausių savo kūrinių - dainą "The Man With A Child In His Eyes" - ji sukūrusi būdama 12 metų. Tačiau tada, vaikystėje, Keit visai neketino tapti dainininke. "Kai buvau maža, labiausiai norėjau tapti psichiatre, - prisimena K.Buš. - Mane buvo apvaldžiusi ne tik pagalbos kitiems žmonėms idėja, aš žavėjausi žmogaus vidaus pasaulio gelmėmis, kurias taip sunku ištirti, pažinti. Gal ir gerai, kad netapau psichiatre - savo ligonius įvaryčiau dar į didesnę beprotybę... Aš esu nepavojinga tik tada, kai sukinėjuosi įrašų studijoje. Nors, kita vertus, vieną savo plokštelę - 1982 m. išleistą "Dreaming" - pavadinčiau beprotiška: net ir dabar jos klausydamasi jaučiu, kiek daug šiose dainose pykčio, įnirtingo šūksmo: "Aš - meninininkė!"Didelę įtaką K.Buš kūrybai daro dar vaikystėje pamėgti niūrūs, romantiški anglų klasikiniai romanai, neorealistiniai ir siurrealistiniai kino filmai. Beje, impulsą pirmajam K.Buš hitui, dainai "Wuthering Heights", davė filmas pagal Š.Brontė romaną "Vėtrų kalnas". Mėgsta dainininkė ir meistriškai užsuktus nežinomybės (suspense) siužetus, kurie savitai kuriami kino kriminaluose - vienas mėgiamiausių K.Buš režisierių ir dabar yra A.Hičkokas. Dar vienas būsimosios dainininkės vaikystės pomėgis - baletas. "Kai buvau maža, mano tetos tempdavo mane pas šokių mokytojus, nors man tai visai patikdavo, net maniau tapsianti profesionalia šokėja, - pasakoja K.Buš. - Tačiau po pirmosios savo plokštelės sėkmės supratau, kad balete niekada nepasieksiu tokių aukštumų, kurios man atsivėrė muzikoje".O toji stulbinančiai sėkminga Keit Buš muzikinė karjera prasidėjo labai anksti, ir viską lėmė pažintis su grupės "Pink Floyd" gitaristu Deividu Gilmoru (D.Gilmour) 1975 metais. Šis patyręs roko muzikantas septyniolikmetės muzikavime įžvelgė ne vien originalų muzikinį talentą, bet ir bendramintį, draugą. Išgirdęs K.Buš dainuojant, D.Gilmoras finansavo jos pirmųjų demojuostų įrašymą ir pasiūlė jas solidžiai "EMI" plokštelių firmai. Įspūdis buvo toks didelis, kad šio galingo koncerno bosai ryžosi išleisti debiutinį jaunos dainininkės albumą. Plokštelė įrašyta "Air" studijoje, kurios senbūvis buvo garsusis prodiuseris Džordžas Martinas (G.Martin) - vienas legendinės grupės "The Beatles" atradėjų ir jos sėkmės puoselėtojų. "Labai mėgstu "The Beatles" dainas, visada norėjau sukurti kažką panašiai tobula, - sako Keit Buš, prieš pora metų paklausta apie mėgiamiausius dainų autorius. - Ypač mane žavi "bitlų" dainų aranžuotės. Visai nesistebiu, kad vis daugiau jaunų žmonių, neradusių dvasinio peno modernioje muzikoje, šiais laikais klausosi senų plokštelių, ne vien "The Beatles", bet ir kitų ankstyvųjų roko įrašų, kuriuose įamžintos tikros dainos". Šioje studijoje buvo įrašyti tokių įžymybių kaip Džefas Bekas (J.Beck), "Pink Floyd" albumai.Pirmųjų Keit Buš dviejų plokštelių "gerąja dvasia" buvo universalus muzikas - kompozitorius, dirigentas, aranžuotojas, prodiuseris - Karališkosios muzikos akademijos absolventas Endis Pauelas (Andy Powell). Jis vienodai sėkmingai dirbo ir su rimtąja muzika (Štokhauzenu, Ligečiu, Bulezu), ir su roku ("Humble Pie", Donovanu, "Hollies", Leo Sayeriu, Alan Parsons). Išradingos, originalios E.Pauelo aranžuotės paryškino netikėtų, įprastiniuose roko ar popmuzikos rėmuose netelpančių pirmųjų Keit Buš dainų įtaigą. Įdomu ir tai, kad šis įtaigumas buvo sukurtas naudojant labai nedaug instrumentų, kuriais grojo roko grupių "Pilot" ir "Cockney Rebel" nariai, o pati Keit akomponavo fortepionu. Vienoje debiutinio albumo dainų "Feel It" fortepijonas yra vienintelis pritariantis instrumentas. Kai kuriose kompozicijose skambėjo ir styginių instrumentų orkestro garsai, o dainoje "Wuthering Heights" boso gitara grojo pats E.Pauelas.Į pirmąjį, ilgai įrašinėtą K.Buš albumą "The Kick Inside", parduotuvėse pasirodžiusį 1979 m. pradžioje, buvo sudėtos dainos, kurias dainininkė kūrė kelerius metus. Didžiausią šlovę šiai plokštelei pelnė du singliniai hitai, o pats albumas ilgai, net 12 savaičių, išbuvo geriausiai perkamų albumų Top'20 sąraše. Ši sėkmė jaunutę dainininkę į muzikinės komercijos verpetą, reikalaujantį vis naujos produkcijos. Ir Keit pasidavė šiai traukai: tais pačiais 1978-aisiais metais išleidžiamas antrasis jos albumas "Lionheart". Jo įrašymui buvo skirta labai mažai laiko - tik trys mėnesiai. Kalbama, kad visas antrojo albumo dainas K.Buš sukūrė per 4 savaites. "Skuboje visada yra kažkas gera - teigia K.Buš - Tai didelė įtampa bei krūvis, tačiau kai pagaliau atsiduri kitame krante, jautiesi dar kartą kažką sau įrodžiusi, nors, žinoma, būna ir pralaimėjimų". Vėliau, leidžiant kitus Keit Buš albumus, šis darbo tempas tapo tikru antipodu: kiekvienas K.Buš albumas įrašinėjamas maždaug trejus metus. "Kai buvau labai jauna, atsisėsdavau prie fortepijono ir paprasčiausiai kurdavau dainas, - prieš pora metų pasakojo K.Buš. - Jau labai seniai to nebedarau...".Kai 1975 m. septyniolikmetei Keit Buš firma "EMI" paskyrė 3 tūkstančius svarų sterlingų debiutinio albumo įrašymui, viena iš tada pasirašyto kontrakto sąlygų buvo tokia: suteikti galimybę merginai baigti mokslą mokykloje. Bet Keit į mokyklą nebegrįžo. Ji pradėjo lankyti baleto pamokas, tapo žinomo pantomimos meistro Lindsėjaus Kempo trupės nare (šioje trupėje kadaise savo sceninius judesius tobulino ir Deividas Bouvis (D.Bowie). Kontraktas su "EMI" jai užtikrino finansinę laisvę. Į įrašų studiją K.Buš grįžo tik baigiantis 1977-iesiems, atsinešdama pluoštą dainų, kuriose daug autobiografinių net iš ankstyvos vaikystės atplaukusių siužetų.Asmeninių įspūdžių bei patirties gijomis apipintos ir antrojo Keit Buš albumo "Lionheart" dainos. Antai daina "The Wedding List" parašyta pažiūrėjus prancūzų režisieriaus F.Triufo filmą "Liūdinti nuotaka", o stimulą dainai "The Infant Kiss" davė perskaitytas amerikiečių klasiko H.Džeimso (H.James) romanas "Baimės gniaužtuose". Na, o pats dainos "Hammer Horror" pavadinimas išduoda Keit pomėgį siaubo filmams.Pirmieji du, 1978-aisiais pasirodę, Keit Buš albumai buvo tokie vykę, kad metinėje "Melody Maker" anketoje ji nugalėjo net dvejose kategorijose: kaip geriausia nauja dainininkė ir geriausia dainininkė absoliučioje vertinimo kategorijoje. Sėkmė neišpaikino jaunosios dainininkės, kuriai priklausė ir pelnytas poilsis po įtempto darbo - retai kuris net patyręs atlikėjas per vienerius metus sugeba išleisti du albumus. Keit neleido veltui laiko: dar intensyviau mokėsi baleto studijoje, tobulino savo sceninį įvaizdį - ypač jai nepatiko pirmieji du pasirodymai per televiziją. "Žiūrėjau į savo laidotuves..." - taip savikritiškai K.Buš įvertino vieną pirmųjų savo televizijos koncertų, įrašytą Vokietijoje. Keit pamažu visus savo koncertus pavertė savotiškais muzikiniais spektakliais, kuriuose kiekviena daina - lyg naujas "šokančios dainininkės" vaidmuo. K.Buš paruošė daug scenos rekvizitų, drabužių. 1979 m. Londono "Palladsium" salėje įvyko pirmo tokio muzikinio spektaklio premjera. Po to šie spalvingi koncertai buvo rodomi kitose pasaulio šalyse. Keit Buš nugalėjo įvairiose muzikinėse anketose Olandijoje, Italijoje ir net Japonijoje, o radijo stotis "BBC" išrinko ją geriausia 1979 m. dainininke.Trečiasis K.Buš albumas "Never For Ever" išleidžiamas 1980 m. Tai buvo absoliučiai autorinė plokštelė: dainininkė ne tik pati kūrė tekstus bei muziką, bet ir aranžavo (išskyrus styginius instrumentus) bei, padedant Dž.Keliui, prodiusavo albumą. Ir vėl kiekviena daina - lyg įvairiaspalvės mozaikos, nepakartojamo kolorito gabalėlis. Paįvairėjo temos: dainoje "Army Dreamers" ryškūs pacifistiniai akcentai, o baladėje "Delius" pasakojama apie tragišką anglų ekspresionisto Delius likimą. Dar viena "Never For Ever" naujovė buvo gausus sintezatorių panaudojimas, nenustelbiantis ir akustinio, folk skambesio, kurį praturtino egzotiški, neįprasti instrumentai: dainoje "Delius" indų sitara grojo Keit brolis Pedis (Paddy), o japonų styginis instrumentas koto pritaria kompozicijoje "All We Ever Look For". Tuo metu didelę įtaką K.Buš kūrybai padarė "Pink Floyd" albumas "The Wall". Kai išklausiau "The Wall", net ėmiau manyti, kad mano muzika prarado prasmę, nes jie ("Pink Floyd" muzikantai) jau viską pasakė", - pareiškė Keit.Kad ir kaip ten būtų, šis, trečiasis, Keit Buš albumas užbaigė pirmą dainininkės kūrybos periodą - kamerinį, romantiškąjį, lyg dedikuotą pamėgtai rašytojai E.Brontėi. Naują savo plokštelę K.Buš įrašinėjo neįprastai ilgai, net dvejus metus. Tiesa, per tą laiką dalyvavo įrašant kitų žinomų atlikėjų plokšteles: R.Harperio albume dainavo "Unknown Soldier", o trečiajame Pyterio Gebrielio (P.Gabriel) albume padėjo dainuoti duetus "No Self Control" ir "Games Without Frontiers".Ketvirtasis K.Buš albumas "Dreaming" pasirodė 1982 m. Tai vėl labai įvairių ir skambesiu, ir stiliumi dainų puokštė: nuo paprastų, asketiškai skambančių meilės dainų iki fantastinių, lyg karštligės sapne gimusių ar pasąmonės padiktuotų vizijų. "Ėjau nuo vieno kraštutinumo iki kito, - prisimena "Dreaming" kūrimą Keit Bush. - Manding visą amžinybę gyvenau užsidariusi, atsiribojusi nuo pasaulio garso įrašų studijoje. Po to, albumui jau pasirodžius parduotuvėse, stengiausi atsigriebti už tokį savanorišką kalėjimą: ėjau į kiną, svečius, šaudžiau iš lanko, susiradau naują choreografijos mokytoją. Bet labiau už viską norėjau įsitaisyti nuosavą įrašų studiją". Pastarasis dainininkės noras - ne prabanga, bet būtinybė. Šaltis ir oficialumas už astronomines sumas išsinuomotose studijose, priklausomybė nuo jų darbuotojų gerokai varžė neramią, nuolat naujovių ieškančią Keit Buš. Nors albumą "Dreaming" ji įrašinėjo dar svetimoje studijoje, tačiau prodiusavo jau pati viena - tokio muzikinio savarankiškumo dar nebuvo išsikovojusi nė viena dainuojanti moteris!Komercine prasme albume albumas "Dreaming" tapo prisvilusiu blynu: nė vienas singlas netapo hitu, gana vidutiniškai buvo perkamas pats albumas, nors trumpam ir pakilęs į albumų topo trečią laiptelį. Plokštelės dainose vyravo dramatiniai, netikėtais posūkiais šokiruojantys siužetai. Vienintelė išimtis buvo ironiška, retro stiliaus dainelė "There Goes A Tenner" - savotiškas "muzikinis kriminalas". Savita simbolika atsispindi ir "Dreaming" voke: su vyru šokanti moteris pravertose lūpose laiko raktelį. Tai lyg dainoje "Hudini" apdainuoto klasikinio garsaus iliuzionisto triuko iliustracija: vyras, gavęs šį raktelį, atrakins moters širdį, tačiau praras save...Kitos Keit Buš plokštelės teko laukti labai ilgai: penktasis albumas "Hounds Of Love" pasirodė tik 1985 m. Antroje jo pusėje dainininkė pirmąkart pabandė supinti dainas į vientisą siuitą, kuri prasideda kompozicija "Ninth Wave". "Buvo labai sunku išlaikyti dinamizmą šioje 7-ių dainų grandinėlėje, daugiausiai laiko man atėmė koncepcijos ieškojimas, - prisimena K.Buš. - Turėjau padaryti taip, kad nauja daina nenustelbtų prieš tai skambėjusios". O dainose - vėl vizijos, kurias šįkart daugiausia inspiravo kino režisierių Godaro, Kopolos, Hercogo filmai. Tekstai subtilesni, dainuojama apie gyvenimo ir mirties esmę, panaudojama daug simbolikos, mistikos - ši paslaptinga atmosfera ypač tiršta pirmojoje albumo dainoje "The Morning Fog". Airiškos Keit Buš šaknys ryškios dainoje "Jig Of Life", - pritariama ir smuiku, ir dūdmaišiu. Pastebimai išlavėję ir Keit prodiusavimo įgūdžiai. Albumo viršūne galima laikyti titulinę kompoziciją "Hounds Of Love", kurioje ypač gerai įamžintas charakteringiausias šios plokštelės bruožas - roko skambesys. Dainininkė, pradėjusi muzikinę biografiją intymiomis, kamerinėmis dainomis, įrodė savo talento įvairiapusiškumą, trinkteldama tikru roko griausmu!Albumas "Hounds Of Love" net šešias savaites karaliavo pirmojoje Anglijos topų pozicijoje, ilgai, net kelis mėnesius, ši puiki plokštelė neiškrito iš albumų Top'30. Dideliu hitu tapo ir daina "Running Up That Hill (To Make A Deal With God)". Daugelis dainininkų būtų kalę geležį, kol ji dar karšta: kasmet leidę vieną po kito naujus komerciškai pasisekusio albumo variantus. Tačiau Keit Buš dar kartą sulaužė muzikinio biznio taisykles, ilgam, keleriems metams užsidarydama nuosavoje studijoje: ieškojo naujų sąskambių, šlifavo naujas muzikines idėjas.Tik 1989 m. pasirodė kitas Keit Buš albumas "The Sensual World" - labiau moteriškas, intymesnis. Didžiausias netikėtumas - šios plokštelės įraše dalyvavęs bulgarų tautinės muzikos vokalinis moterų ansamblis "Trio Bulgarka". "Kai pirmąkart išgirdau dainuojant šias moteris, apsiverkiau, - prisimena pažintį su "Trio Bulgarka" dainininkė. - Nesupratau, apie ką jos dainuoja, bet muzika mane veikė, muzika visada turi savo kelią į žmogaus širdį - per jausmus, ne per mąstymą. Kai daraisi vyresnis, vis labiau linksti į instrumentinę muziką, kurioje nėra žodžių, - tu jau nebenori kažko aiškinti dainų tekstais, pakanka paveikti klausytojus jausmais".Beje, ne kartą kritikai Keit Buš dainų tekstuose įžvelgdavo užslėptą erotinę prasmę. Dainininkė nenori, kad ją laikytų savotišku sekso simboliu, ji mano-jei klausytojai dainininkę vertina vien seksualiai, tai tikra pražūtis. Koncertuose K.Buš elgiasi labai natūraliai, niekada neakcentuoja savo kūno, tik plastika įtaigiai pabrėždama dainų prasmę. Ypač ši vizualinė Keit Buš kūrybos pusė ryški puikiuose jos dainų videoklipuose."Noriu tikėti, kad kiekvienas mano muzikoje kažką sau susiras, - aiškina kūrybinį kredo K.Buš. - Susiduriu su žmonėmis, kurių gyvenimas yra visai kitoks, jie nutolę nuo manęs dėl amžiaus. Aš tai suvokiu kaip iššūkį, stengiuosi juos prakalbinti savo dainomis. Didžiausias man būtų džiaugsmas, jei sugebėčiau skirtingais keliais einančius atvesti į vieną".O tas paslaptingas, nei žurnalistams, nei kitiems svetimiems žmonėms neatskleidžiamas asmeninis K.Buš gyvenimas visada kažkiek atsispindi jos dainose, kurias lyg paslaptingais simboliais išmargintus rebusus nagrinėja kritikai ir dainininkės talento gerbėjai. "Manau, kad augau, brendau gana keistoje aplinkoje, - neseniai prisipažino Keit Buš. - Tačiau žinau daugybę žmonių, kurie paprasčiausiai niekada nesubrendo... Esu tam tikra prasme vieniša: mėgstu buvoti žmonių draugijoje, tačiau niekada nesilankiau kokiame nors klube. Gal dėl to, kad labai anksti pradėjau profesionalią karjerą: aš čia išliedavau visą energiją, o mano bendraamžiai tuo metu gyveno visai kitaip; nutolau nuo tų, kurie jungėsi į įvairias bendrijas, klubus ir pan. Šiaip esu optimistė, atvirom akim žvelgianti į gyvenimą, ne niurgzlė".Paskutinis Keit Buš tylos periodas buvo vienas ilgiausių - naujas jos albumas "Red Shoes" pasirodė tik 1993 m. rudenį. "Manau, kad pagrindinis šioje plokštelėje atsispindintis jausmas yra mamos praradimas, - pasakė K.Buš praėjus kelioms savaitėms po "Red Shoes" premjeros. - Nesugebėjau ta tema nieko parašyti, bet daug mano išgyvenimų, mirus mamai, juntama naujosiose dainose - gal ne tiek pačioje muzikoje, kiek dainų atlikime. Kelis mėnesius po tos tragedijos negalėjau prisiversti dirbti, neturėjau jokio noro..." Prieš pradėdama įrašinėti albumą, Keit Buš pergyveno dar vieną netektį: mirė geras jos bičiulis, režisierius M.Pauelas (M.Powell), pasakų filmo "Red Shoes" ("Raudoni bateliai") - istorijos apie mažus, aksominius batelius - kūrėjas. Šis filmas ne tik inspiravo K.Buš albumą "The Red Shoes", bet ir paskatino dainininkę sukurti filmą "A Lion, A Cross And A Curve", kurio premjera įvyko 1993 m. rudenį Londono kino festivalyje.Gal "Red Shoes" ir ne geriausias albumas negausioje, bet turtingoje Keit Buš diskografijoje. Kai kuriuos gerbėjus atbaido popsinio pobūdžio singlinė šios plokštelės daina "Rubberband Girl", kiti pasigenda roko kietumo, nors įrašinėjant "Red Shoes" ir dalyvavo daug roko žymūnų: E.Kleptonas (E.Clapton), G.Brukeris (G.Brooker), Dž.Bekas (J.Beck) bei kiti. Tačiau jų dalyvavimas - tik epizodinis reiškinys, nekeičiantis bendro šios plokštelės įspūdžio. O jį, kaip ir visada, lemia pačios Keit Buš muzikavimas, kuriame šįkart gana daug prisiminimų iš ankstyvojo dainininkės kūrybos periodo, kai "geltonsnapė" - nė dvidešimties metų neperkopusi - debiutantė sužavėjo milijonus klausytojų ir priekabiausius kritikus. Bene labiausiai tą labai lyrišką, romantišką K.Buš kūrybos tarpsnį primena vien fortepijonu ir styginiais instrumentais akomponuojama baladė "MOMENTS OF PLEASURE". Tai lyg akimirkų, kurios praėjo ir niekada nebesugrįš, prisiminimai: jose sklando mamos, mirusio draugo, visiems laikams pasitraukusių pamėgtų kinofilmų žvaigždžių šešėliai... Tai dainos, kurioms klausytojas nelieka abejingas...[Virginijus Mizaras, 1994]

2025 m. rugsėjo 17 d.

Silentist / Depeche Mode

2025 m. rugsėjo 15 d.

Silentist / T.Rex

2025 m. rugsėjo 14 d.

Silentist / Antra mylimiausia grupe (2 video apzvalga)

2025 m. rugsėjo 13 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (0)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
einaras13	Double the Pain Heaven & Hell Aš tada ABSOLIUČIAI ne Black Sabbath... visiškai nesusiję, nekaltinkit manęs niekuo.	3
Konditerijus	Black Lily Gazpacho	3
4Blackberry	The Writ Black Sabbath Galbūt mano eilė užknisti jus su daugiau Black Sabbath.	2
PLIKASS	Nova VNV Nation	2
Silentist	Scary Films Katie Melua	1
malia	Toy Soldiers Martika	0
Sahja	Sashi - Mujhe tumse Ani Lorak	0

Kate Bush

Silentist

Komentarai (0)

Dienos daina

Šiuo metu vertiname

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Pokalbių dėžutė

Registruokis ir diskutuok!

Informacija

Kate Bush Silentist

Kate Bush

Komentarai (0)

Dienos daina

Šiuo metu vertiname

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Pokalbių dėžutė

Registruokis ir diskutuok!

Informacija

Kate Bush

Silentist