Mokslo metų ikonografija

Vilnius-Klaipėda traukinys, penktadienio rytas, saulėta ir šilta, bet karščio banga jau manifestuoja savo išsikvėpimą. Nostalgija pirmiesiems studijų metams, kai kursai buvo lengvi, į kažkokius didelius darbus įsisukęs nebuvau, tad traukiniuose rašydavau savo mintis ir minteles. Sakinius, kaip Aidas Marčėnas pasakytų. Ilgainiui mano traukinių rutina keitėsi: vėlesniais metais traukinyje rūpėdavo produktyviai padirbti ar pasimokyti, dar vėliau nebeturėdavau energijos niekam ir teužsiimdavau naujienų skaitymu ar dar didesniu smegenų nuodijimu internetiniu turiniu. Kol šiais laikais jaunimas savo smegenis nuodija dirbtinio intelekto sugeneruotais fikciniais padarais, įgarsintais italų kalba (kuri dažnai būna tiesiog beprasmis gibberish), aš šiandien nusprendžiau savo smegenis panuodyti rašydamas minčių srautą. Nors nežinau, man savirefleksija dažnai turi valomąjį poveikį ir man belieka skųstis, kad aš tą darau gerokai per retai. Paskutinį kartą tris blog'us parašiau kovą, aš didžiuojuosi šiais rašiniais, tai vieni įdomesnių man pačiam mano tekstų.

Kadangi aš, akademijos žmogus, metus skaičiuoju nuo rugsėjo iki birželio, tad šiame dienoraštyje, jau beveik atėjus mano atostogoms, nusprendžiau reflektuoti šį 10 mėnesių periodą zodiako mėnesiais (pagal žvaigždinį datavimą, o ne tropinį). Ikonas galvojau sugeneruoti su DI, bet rezultatai mane nuviliantys, negadinsiu savo minčių jais. Tad ikonų žodinį apibūdinimą susiformuokit sau smegenyse. Šalia ikonų vaizdinio dar įdėsiu po vieną svarbiausią dainą (Spotify nuorodą) iš kiekvieno laikotarpio.

Ikona I: Pūkis Baisa (2024.VIII.17-2024.IX.16). Bratislavos mėlynių gelato ledai, mmm. Visa Vengrija, nuostabi šalis. Su magyarais šventėme Šv. Steponą Budapešte ir valstybės įkūrimą. Iš vengrų išmokau, kaip reikia švęsti nacionalines šventes. Po to repatriacija, vos spėjus išlipt iš lėktuvo kelionė į Druskininkus. Grįžimas atgal baigėsi su pradurta padanga paryčiais kažkur tarp Varėnos miškų, nes niekadėjai (galimai kontrabandininkai) ant A4 kelio pribarstė metalinių spyglių. Nuotykių pabaigą žymėjo grįžimas prie doktorantūros reikalų. Atsimenu savo minimalius keitimus dėstomuose kvantinės chemijos seminaruose, bet viso kito ne, gan stresinis laikas.

Ikona kairėje spalvinga ir žaisminga, bet einant į dešinę randasi daugiau achromatizmo, pilkumo, tuštybės.

Ikona II: Mergaitė (2024.IX.17-2024.X.16). Bandymas maksimalistiškai ir greitai įgyvendinti visus doktorantūros planus iki atestacijos, bet nusileidimas ant žemės ir pripažinimas, jog teks viršenybės atsiprašyti ir sakyti, kad dalį darbų tenka nukelti į kitus metus ir pažadėti pasitaisyti. Seimo rinkimų koliažai, tiesiog absurdo tragikomedijos. Akylai stebėjau, sekiau, bet patyriau nebent smegenskalbystę.

Tą ir reikėtų pavaizduoti ikonoje: mergaitę, dedančią mano smegenis į skalbimo mašiną.

Ikona III: Balanso ieškotoja (2024.X.17-2024.XI.15). Dar daugiau politinių dramų (tiek Lietuvoje, tiek JAV), apie kurias net dariau video apžvalgas savo YouTube kanale. Darbinė kelionė į Sardiniją – graži sala, gražus Kaljaris, labai skanus itališkas maistas, bet vėžį varantis gyvenimo tempo ir ėjimo tempo lėtumas. Dar vienas savanoriškas mokinukų pakankinimas mano senoj geroj gimnazijoj su savo šviežiai iškeptomis olimpiadinėmis užduotimis. Darbai vyksta ir nepyksta.

Ikona: ant bėgimo takelio su svarstyklėmis rankose bėganti Temidė, skambant Mamontovo eilutei „Bet galbūt tai ir yra tikras džiaugsmas gyvent nuolatos bėgime“, bet su labai išreikšta klausiamąja nuosaka ir abejingumu.

Ikona IV: Aštuonkojis (2024.XI.16-2024.XII.15). Laimingesnis laikotarpis. Pirmą kartą gyvenime pasipuošiau kalėdinę eglutę (anksčiau, gyvendamas bendrabutyje ir studijuodamas, nelabai mačiau prasmės). Mėgavausi darydamas „Facebook“ postų seriją apie 50-metį švenčiančius mėgstamiausius 1974 metų albumus. Darbuose toliau skuba, nerimas, kad su studentais nesugebėsime išsinagrinėti visos kurso medžiagos, bet kažkaip visa aura jau lyg artėtų šventės ir metų pabaiga.

Ikona: tiesiog ant mano didelės palangės stovinti nedidelė, bet solidžiai papuošta kalėdinė eglutė, man tai perfekcija.

Ikona V: Lankytojas (2024.XII.16-2025.I.14). Ramesnės savaitės namuose. Emocinės įkrovos nebuvo, tačiau fizinį nuovargį po akademinio semestro jaučiau nemenką. Tad reikėjo išsikvėpti toliau postinant apie muziką, daug jos absorbuojant, žaidžiant geoguessr, žiūrint didele kontroversija tapusį FIDE pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatą. Naujuosius metus praleidau prie kompiuterio ekrano, dalyvaudamas specialiame MTA San Andreas žaidimo bendruomenės renginyje. Vėliau – gan ramus, nepernelyg įsimintinas sugrįžimas į darbus.

Ikona: lankytojas nerūpestingai laido strėles į taikinį, ramiai ir netrukdomai leidžia savo laisvalaikį.

Ikona VI: Raguots i barzdots (2025.I.15-2025.II.12). Crazy. Smarkiai užsisuko pirmosios mano mokslinės publikacijos rašymo darbai, bet aš lygiagrečiai savo laisvu laiku užkūriau edukacinį projektą, skirtą gabiems moksleiviams pasiruošti artėjančiai šalies chemijos olimpiadai. Buvau pasiilgęs edukacinių veiklų su gabiais mokiniais, kuriomis daug užsiėmiau anksčiau, bet tai buvo kiek neapskaičiuotas sprendimas, kainavęs daug energijos. Ir dar sugebėjau rasti laiko nusitrenkti iki Varšuvos, pasikultūrinti ir sudalyvauti „Leprous“ koncerte.

Ikonoje gali būti ožys devyndarbis, kvestionuojantis savo gyvenimo sprendimus.

Ikona VII: Vanduo (2025.II.13-2025.III.14). Tie patys projektai tęsiasi nemažėjančiu tempu, bet šiuo laikotarpiu pavyko pradėtus darbus nuveikti ir užsidirbti kartaus darbo saldžius vaisius. Išsiųsta pirmoji publikacija žurnalui, baigtas mokinių pasiruošimo olimpiadai kursas ir paties dalyvavimas jau tryliktoje savo gyvenime chemijos olimpiadoje, kur ne tik realizuoji savo kūrybines idėjas rengdamas olimpiadines užduotis, bet ir susipažįsti su naujais protais, kurie formuos mūsų ateitį po 10, 20, 30 metų. Taip pat buvo ekskursija į Anykščius, skanūs Kavarsko koldūnai, po to buvo tikras, kultūros ir prasivaikščiojimo kupinas kovo 11-osios šventimas (šiek tiek praktikoje bandau panaudoti vengrų duotas pamokas), atgaivinti music.lt blog‘ai.

Ikona: nors ir banguojantis, bet skaidrus vanduo idiliškoje gamtinėje apsuptyje.

Ikona VIII: Žvynuotieji (2025.III.15-2025.IV.13). Vėlgi, gera dermė tarp asmeninės savirefleksijos ir darbinės refleksijos: buvo laiko ir jausmus išlieti ant popieriaus, ir darbus išlieti ant... well, labiau kompiuterio ekrano, nes parengėmė dar vieną mokslinę publikaciją. Bet tai įvyko iki kovo pabaigos. Balandžio pirmosios pusės visai neatsimenu. Spėjau, kad vėl įsisukau į truputį nuobodžią darbas-namai rutiną, kuri leido pamiršti apie save.

Ikona: žinot tą memą, kur arklys pradedamas piešti dailiai, bet projektui stokojant laiko jis užbaigiamas labai diletantiškai? Tai realiai tas pats, tik įsivaizduokit žuvelę vietoj arklio.

Ikona IX: Užsispyrėlis (2025.IV.14-2025.V.14). Pavasaris įsibėgėjo, atsirado džiaugsmai oru, didesnis noras prasivaikščioti po miestą ir užmiesčius, tą ne kartą su kolegomis dariau. Darbų visgi nemenkėjo, o ir su olimpiadininkais teko padirbėti kitame, jau tarptautinio lygio pasirengimo etape. Bet pavyko tą subalansuoti. Visgi įsimintiniausias potyris buvo darbinė išvyka į Rumuniją: nors ekskursuot laiko beveik nebuvo, tačiau sugebėjau po 10 valandų kasdieninės darbinės programos dar ir pašurmuliuoti mieste, labiau susipažinti su Jasų miestu ir rumuniška kultūra. Gerą įspūdį palikusi šalis ir jos žmonės. Nors šiuo laiku vis svajojau apie dar daug asmeninio (laisvo) laiko, bet buvau daugiau ar mažiau harmonijoje su savimi.

Ikonoje avinas gali būti vienu ragu besiremiantis į darbinę gyvenimo pusę, kitu ragu į asmeninę, bet be jokios prieštaros tarp jų: tiesiog harmoningai stumia abi į priekį.

Ikona X: Baisa, bet ne pūkis (2025.V.15-2025.VI.15). Apie darbus net nesiplėsiu: kai publikacijų tvarkymas pagal recenzentų atsiliepimus vadinasi “įdomesnė darbinė veikla”, tai mažai kas belieka pasakyti. Laisvalaikis turiningas fiziškai, bet vargu ar mentaliai: tai eurovizinės peržiūros, tai dažni apsilankymai pūle (kelias valandas pamušinėt kamuoliukus padeda išvalyti smegenis). Visgi įdomiausia šio laiko veikla, be abejo, buvo lankymasis Gdanske ir susitikimas su emigracijoje gyvenančiu senu geru draugu. Ne tik smagiai po apylinkes paekskursavome ir istoriškai pasikultūrinome (šmaikštavome, kad kaip tikri lenkai išmokome nekęsti vokiečių), bet ir skanaus maisto degustavome ir galiausiai vakarus uždarydavome “Mystic” festivalio nuostabia koncertine programa. Po to man patiko visa tai aprašinėti blog’uose.

Ikona: jautukas, moshpit'inantis metalo koncerte [visai tinka ir užeinant į 11-ąjį laikotarpį, nes jame buvo dar daugiau metalo koncertų, bet apie tai gal kitą kartą].

P.S. "Falling Up" yra tiesiog fantastiška daina uždaryti šiam metraščiui tokia pakilia, optimistine nata. 

	1			SBB - Moja ziemio wysniona
	1			Mahavishnu Orchestra - Power of Love
	1			The Melvins - Allergic to Food
	5			Thin Lizzy - The Sun Goes Down
	3			Leprous - Stuck
	2			Santana - Hold On
	3			The Cure - Warsong
	3			Kendrick Lamar - Wesley's Theory
	1			Arthur Brown - Falling Up
	1			Opeth - The Last Will And Testament