Pievos.

 Baltos lūpos. Šaltas veidas. Sustingę pirštai. Kažkada jie glostė. Kažkada jie buvo šilti. Kažkada jie šildė kitus. Mane. Sunku? Prisimink. Mirtis. Mano. Tavo ateitis. Greita ar lėta, skausminga ar ne... Ji ateis. Neklaususi. Neprašiusi leidimo. Tiesiog ateis. O dabar žiūrėk kaip miršta kiti. Kankinkis. Malancholike. Kankinkis tikroji aš. Dėl nieko. Ne, nemirė tavo artimasis. Ne, jis nenusižudė. Ne, jis nėra sunkiai sužeistas! Kankinkis dėl nieko. Kankinkis, nes mirė prisiminimai. Mirė. Išnyko. Iškeliavo. Nebijok. Jie yra. Jie sugrįš. Bet dabar kankinkis. Kentėk. Sudušk, po velnių. Man nereikia tavęs. Tu tik trugdai..... Prarijai mano prisiminimus kaip Lochneso pabaisa. Nesvarbu.... Pamiršk mane. Aš pamiršiu tave. Nereikia, nereikia, nereikia!

 Nežinau kodėl tas nesąmones rašiau pradžioje. Pievas tas. Tikriausiai sukrėtė draugo video, kurioje skamba jo sukurta muzika ir liejasi jo žodžiai, jausmai, prisiminimai apie buvusias draugystes. Skaudžias. Tikrai skaudžias. Aš pati vos neapsiverkiau žiūrėdama. Nedaug trūko. Taip žiauru buvo. Atrodė, kad jaučiau tai kas jis jautė. Žiauru....

 Man šitas labai labai patiko.

 O šiaip nežinau. Šiandien labai prastai jaučiuosi. Svaigsta galva. Dar tos suknistos rankos tokios šaltos. Valgiau vieną kartą, pilvą skauda.

 Seniai buvau, nepasakojau. Šį sekmadienį buvo pirmasis koncertas, kuriame dainavau(su choru). Smagu buvo. Nusimato dar vienas koncertas kitą savaitgalį. Dainuojamosios poezijos vakaras. Ta proga mokinomės per muziką dainuoti dainą grojaraštyje.

 Geros dienos.