Puvimas be vilties minčių gaudymo akimirką

Įžanga

Bandau gaudyti mintis su tinklu... Nepavyksta. Kur tu jas sugaudysi, laksto kaip tornadai plėšydami visus tinklus. Mintys kažkur toli... Joks tinklas jų nesugaudys. Gal tik aš čia tokia keista būtybė, nesugebanti valdyti savo minčių. Nors mintys yra greičiausias dalykas pasaulyje. Jas gaudyti tas pats, kas suvalgyti debesį. Kai kurios pačios verčiasi įsisavinamos, kitos lekia ir aplenkia visus suvokimo receptorius. Juos pasiekia tik pačios paprasčiausios mintys, kai kurios neturinčios jokios logikos. Taip atsitinka būtent man...

I skyrius

Šiandien buvo kažkokia tuščia diena. Gal taip atrodo. Nes viskas nebuvo taip įprasta, buvo įvairių įdomybių net pačioje mokykloje. Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad mūsų lietuvių kalbos mokytoja aukos pamoką dėl kažkokio filmo. O juk ne šiaip filmo, o dėl pačios "Velnio nuotakos". Nepabaigėm aišku, trunka jis kokias dvi pamokas. Chemijos olimpiada buvo nevykusiai sėkminga. Nevykusiai - sunku ir tikriausiai aprašinėjau pievų ir grybų karalystes. Sėkminga - visos užduotys įveiktos. Nesitikiu kažkokios aukštos vietos, nesitikiu ir žemos. Būsiu kažkokio tauriojo metalo viduriukas. Tikriausiai aukso (periodinėje elementų lentelėje žymimas Au) 

II skyrius

Neįprasta diena eina įspūdinga greitai. Gal tai yra vienas iš laiko formulės papildinių. Reikia pasukti iš kasdieninės rutinos į platesnes lankas. Nes gyvensi, gyvensi ir numirsi... sėdėdamas toje pačioje vietoje. Va čia tai blogis. Reikia gyventi ne taip: darbas, vakaras, miegas (na, čia nieko nepakeisi). Bet laisva diena: sėdi ir žiūri į vieną tašką. Sugalvok kokią pramogą... Nes kitaip supūsi nieko naujo neišvydęs, neišgirdęs, neužuodęs, nepalietęs...

III skyrius

Mintis lekia, aš gaudau. Negavęs laimikio sėdžiu kaip kopūstas ir šaudau varnas. Kopūstas šaudo varnas? Aš genijus, pagavau mintį. Deja, nelogišką. Nuo kada kopūstai šaudo varnas. Kažkas įdomaus, neregėto. Tik įsivaizduoti tokį kopūstą galima. Įdomu, koks tas kopūstas: baltagūžis, kiniškas, Briuselio? O kas nuo to pasikeistų? Vis tiek kopūstai varnų nešaudo, juose tik vaikus randa. Na, štai dar viena nelogiška mintis... Nejaugi iš nieko kopūstuose vaikai atsirandą. Gandras įmeta? O tada jis iš kur jų gauna? 

Matot, kas per logiškumas mintyse. Tiesiog šaudau varnas ir sėdžiu kaip kopūstas. Pasaka be galo...

IV skyrius

Nesąmonių daug... Visiškai suprantu šio posakio savininką, nes pats esu tokioje būsenoje. Nesąmonės, kuriose gyvename, kurias išgyvename, kurias atgyvename mums yra tiesiog įvykiai, blogi arba geri... Bet jei viskas būtų paremta logika, jei visi žmonės mąstytų logiškai, ar būtų įdomu gyventi? Juk nuomonės būtų visiškai vienodos, tuos pačius įvykius suprastume visi visiškai vienodai. 

Išvada: nesąmonių turi būti, ir naudingų, ir kenksmingų... Virtę robotais nieko gero nepasiektume.

V skyrius

Dar gaudau mintis. Ne su tinklu... savo proto jėgomis įjungiau minčių siurblį. Neveikia. Velniava. Sėdėsiu vėlgi kaip kopūstas šaudantis varnas. Labai jau įdomu taip sėdėti... Turbūt laikas yra priklausomas nuo gimstančių minčių dažnumo. Matot, kiek laikas turi priklausomybių... Nežinant jų, gal net jis būtų nekontroliuojamas. Mintys, grįžkit, nes supūsiu kaip gulintis obuolys spalio geltonų lapų kilime. Iš vidaus sukirmysiu... Va, štai ir minčių svarba...

VI skyrius

Visa ta diena... Kaip ją reikės atgyventi... Rytas, pietūs... šis laikotarpis praėjo gan greitai. Ale vis tiek dar nemažai tų valandų liko... Abejoju, ar reikės laukti svečio: Nuobodžio. Nes daug darbų laukia reikalingų atlikti iki šios savaitės galo. Jau geriau atlikti kažką naudingo, negu sėdėti kaip kopūstui ir šaudyti varnas. Varnos neskraido, aprimo, išsilakstė... Net ir šaudyti neturiu į ką. Viso ko pabaiga bus dabar, kai pradėsiu pūti...

VII skyrius

Nieko... Pūti dar nepradėjau, keista sakyčiau. Kažkas ne taip... Gal dar įmanoma gaudyti mintis, gal dar įmanoma gyventi įdomiai... Jei įmanoma reikia ieškoti būdų, ir žinoma, tikėtis, kad tie būdai bus atrasti. Nes greičiau sukirmysiu. Viltis... kad išgyvensiu gaudanti mintis turi būti stipresnė už kvailas mintis, kad supūsiu. Žmogus nepūna, vien dėl to, kad sėdi kaip burokas (ar kopūstas, kaip ten sakiau). Gyvenkime su viltimi, džiaukimes, kad išvis toks dalykas, pavadintas viltimi, egzistuoja. Nes kas ten žino, gal tikrai supūtume sėdėdami kaip kažin kokia daržovė...

Pabaiga

Kad ir koks pūvimas mane užkluptų, einu nudirbsiu ką nors naudingo sau, visuomenei, gamtai... Gyvenkite ramiai, stengites sugauti minčių, gyvenkite su viltimi

27

Van der Graaf Generator