Variacijos (savitas (dien/savait/mėn)raščio pirmas numeris)

Gyvenam ne planinės ekonomikos zonoje, kodėl gi ne pasirinkimai, alternatyvos, akcijos, 2 už 1, arba, dar absurdiškiau, viskas vienu metu.

Nemėgstu komerciniu triukų, bet negalėjo būti absurdiškesnio ne-komercinio triuko.

Kai renkies du veiksnius, norėdamas abu, nors gali tik vieną, ir dar įsikiša trečias, kuris yra bene reikalingiausias.

Tenka seilę nutįstą nusivalyti ir palikti tai, kas atrodė gana įdomu, pasiaukoti dėl kažko svarbaus.

Tai ne rinkos ekonomika, ir apskritai ne ekonomika.

Tai gyvenimas.

O konkrečiau - šeštadienį galėjau važiuoti į Šiaulius arba į Kauną. Viskas susiklostė taip, kad abu juos reikia keisti į Vilnių. Viskas absurdiškai keista skamba, bet visos šios alternatyvos susijusios su mano protinių išteklių realizavimu konkursuose. Mes gyvenam laisvoje Lietuvoje, kodėl gi nepasivaržius, kas geriau moka matematiką, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, užsienio kalbas, ekonomiką ir panašiai.

Orientuojuos į mokslinius dalykus, nes esu mokslo žmogus.

Tie, kas mane prašo atsakyti į klausimą apie meną ar sportą, yra didžiausi kvailiai, nes jie žino, kad aš neatsakysiu, arba atsakysiu ne taip gerai, kaip jie patys.

Visa mano būdo esmė slypi žmogaus praktiškume. Kam save apsisunkinti beviltiškomis nesąmonėmis. Daryk tai, ką pats nori arba ko iš tavęs reikalauja gyvenimo.

Žmonės, po kelias valandas per dieną praleidžiantys prie TV žiūrėdami futbolo rungtynes yra kvailiai. (išimtis: jei tu esi tikras, kad to tau gyvenime prireiks)

Žmonės, po kelias valandas žiūrintys futbolą ypatingomis progomis, arba bent jau saikingai, yra išmintingi žmonės.

Žmonės, nežiūrintys futbolo, yra kvailiai.

Tokia mano filosofija. 

Aš nesistengsiu pagrįsti savo tezių ir antitezių, nes nesu disertaciją apgynęs ar tiesiog aukštąjį mokslą baigęs filosofas. Ir šiaip, kam įrodinėti tai, kas tau paduota ant lėkštutės.

Vakarienei gavęs sriubą aš neskaičiuoju joje esančių bulvių skaičių. Esmė yra tai, kad vakarienė skani ir/ar soti.

Žmogaus praktiškumas yra reikalingiausia savybė socialinėje pragyvenimo plotmėje.

Jei mėgstate švaistyti laiką veltui, jūs esate man nesuprantamas individas, nes jūs ne praktiškas, o tinginys arba neatsakingas už save.

Taupantys laiką yra šykštuoliai.

Esu tarpinis variantas - esant progai galima laiką pašvaistyti, bet didelę jo dalį reikia sukoncentruoti į pagrindinį siekiamą tikslą.

Išvis, daugybė vadovėlių jums pasakys, kad geriausia būti tarpiniu variantu. Nes viskas yra įrėminta ribose, kurios apibrėžia "normalias sąlygas". Taip kalba gamtos mokslų teorija. O žmogui radikalumas netinka. Jis turi mokėti pasverti, bet nesistoti ant svarstyklių lėkštelės. Jis turi būti stebėtojas, mokantis pateikti pliusų ir minusų, mokantis padėti svarelį ant lėkštelės, kad svirtis taptų pusiausvyra.

Gamtos dėsnis - viskas yra pusiausvyra.

Žmonijos dėsnis - viskas yra pusiausvyra.

Sakysite - aš kvailys, aš nieko nesuprantu.

Aš viską suprantu, tik gal ne taip, kaip jūs suprantate.

O ir rašyt nemoku, vos ne kiekvienas sakinys perkeltas į kitą eilutę.

Aš mėgstu kartais būti avangardistu. Džiaukites, kad nepradėjau rašyti apverstu šriftu.

Toks mano idėjų savait/mėn/dienraštis Nr.1

Garbingai,

Eilinis pasaulio kvailys Einaras.