balansuoti ant ekvatoriaus linijos

Vis dėlto, gal manęs niekas nebaudžia. Bet tada lėtai mokausi. Ir man dievulis grūmoja pirštu. Gerai, jau gerai, dievuli, aš atmerkiu akis į tavo tiesą. Bet nestatyk manęs atsakinėti. Aš visada blogai atsakinėdavau. Leisk man išmokti savo tempu ir be spaudimo. Galbūt kai sulauksiu 50-ies išmoksiu, ir man tai visai netrukdo. Jei kam nors trukdo, durys yra ten… kad ir kokioje patalpoje dabar esate.

Gyventi be kančios visada siekiamybė. Bet kaip tikrai tai įmanoma pasiekti. Vienintelis būdas tai arba užmerkti akis, arba išsiugdyti nejautrą jai. Nežinau, ar bent kuris variantas gerai skamba. Doesn’t feel right. Viskas ką žinau, tai, kad ir džiaugsmą, ir kančią reikia tiesiog išgyventi. Tai gal taip ir padarysiu. Net jei ir valandos slinks lėtai, o sielos progresas nugarmės į prarają. Bent žinau, kad vis tiek atsitiesiu. Mane nugalėti ne taip paprasta. Aš vis sugrįžtu kaip ta kaukė iš filmo su Jim Carrey.

Galvoje vis suskamba ta daina „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku”, ar kažkaip panašiai, kas galbūt ir tiesa, bet kažkodėl daug kas dabartyje nedžiugina taip, kaip galėtų. Nežinau kieno tai atspindys, bet dažnai jaučiu tą keistą netikrumo jausmą. Ar tai dėl to, kad gyvename simuliacijoje? Ar tik dėl to, kad kažko gyvenime trūksta, kas užpildytų kasdienybę, kad neimtų tokios mintys ir jausmai? Aš pavydžiu žmonėms, kuriems užtenka paprastos kasdienybės. Man paprasta kasdienybė irgi patinka, bet dažnai jaučiuosi ne savo vietoje tarp kitų tos paprastos kasdienybės homo sapiens. Ir mano kontroversija ta, kad pažiūrėjus iš kitos pusės, juos suprantu ir relatinu su jais. Ir kaip taip egzistuoti viena koja viename pasaulyje, kita koja kitame. Lyg stovint ant tos ekvatoriaus linijos „Mitad del Mundo“ komplekse Ekvadore. Bet anyway, galiu tik palinkėti sau sėkmės kada nors tvirtai atsistoti abiem kojom vienoje pusėje. Arba bent jau gracingai balansuoti tarp dviejų.

Šiom dienom niekaip neatsiklausau kai kurių Deftones – Private Music albumo dainų. I guess, laikas klausytis jų tiek, kad pasidarys bloga ir atsibos. Bet noriu tikėti, kad neatsibos. Jaučiu išliekamąją vertę trykštančią kraujo upeliais iš jų. Taigi, imkit ir klausykit šituos blessings for the ears (nėra už ką):

In your dreams, all we see are the gold drenched days laid ahead

Off we sleep and soon we'll sink in perfect pose together

In your dreams, all we see are the gold drenched days laid ahead

Off we sleep and soon we'll sink in perfect pose forever

Racing through the light

Craving what awaits beyond

Enchantment in our eyes

We're veering closer

Lift your eyes

Surprise, surprise, we made it

And you raise your eyes

Surprise, we're finally through

	1			Deftones - Metal Dream
	1			Deftones - Departing the Body