iš užsienietiško standardto:

Those Were The Days

Good composers borrow; great composers steal.

iš

iš 

sitos dvi lietuviskos melodijos yra nugriebtos nuo uzsienietisku dainu, kuriu pavadinimai man jau sukasi ant liezuvio galo, bet dabar negaliu pasakyti tu pavadinimu - nebent galeciau greitai prisiminti, gal kas galetu man padeti?

nors anokia cia vagyste, jei abu autoriai susitare

Žvelgiant į šių dienų muzikos "kepyklas", galima būtų pastebėti pasikartojimų tendenciją...                                           Antra vertus, visa, kas "nauja" - gerai užmiršta sena.  Jei dar giliau kapstysim, tai aplankys "nušvitimas" (ypač studijuojančius "muzikologus"), kad, pasirodo, dar Johann'as Sebastian'as viską, kas tik buvo/yra/bus įmanoma, JAU yra sugrojęs (ne tik "iš kairės į dešinę", bet ir atvirkščiai, ir dar "skersai" bei "išilgai").                                                   O dabartiniai "kompozitoriai/prodiŪZeriai", taupydami laiką, "kepa gabalus" tiesiog naudodamiesi jau kažkieno "iškeptais" kompiuteriniais sample'ais, dėliodami juos, kaip kokius puzzle gabaliukus, ir skelbdamiesi tų "produktų" autoriais...  Tad, nenuostabu, kad daugelis tų puzzle "produktų" panašūs vieni į kitus (gal tik kokie "gabaritai" ar tempas skiriasi, kalba kita, mergų ilgomis kojomis ant "podiumo" daugiau ir t.t.), nes juos visus iš to paties "maišo" traukia.                                                                                                                                                               Originalių muzikos kūrėjų (netgi pasauliniu mastu) beveik nebeliko. Kur ausį bepasuksi - tik "koveriai" ir "remiksai" ant bangos.  Lietuva - ne išimtis. Mūsų baloje originalumo - trupiniai. Per "dėžutę" rodomų "šou" geriau nė nežiūrėt - gresia "užsiciklinimo" sindromas, kuriuo jau serga 99.99% ten ten besistaipančiųjų, vienas kitą pagiriančių ir pagarbinančių dalyvių/eGZperDų/žiuri/muzikoloPų...  Liūdna, bet "(su)serga" visi... Klausimas - ar pavyks (kada nors) "persirgt"... (?)                                                                                                                                                               - - -                                                                                                                                                      VaJe, kiek dau prilojau... Darbas toks - loti/kritikuoti (argumentuotai). O jūs dėmesio nekreipkit, eikit sau, kaip koks (avinų) karavanas toliau... Pamįslik tik, amsi čia kažkoks "naujokas"... :) 

nors Pupo nekaltybės šiuo požiūriu irgi neįžvelgiu 

italai - iš italų,Umberto Tozzi - Ti Amo,

kaip

švedai - iš švedų: Roxette - Come back before you leave įdainis - iš Abba - Lay All Your Love On Me

Lietuva - maža šalis, kad lietuviai - iš lietuvių, nors ką ten mes žinome, kas EUmigracijoj ten vyksta 

filips kirkorovs [bez fonogrammas] nuskriaudė klaipėdietį Mino paimdamas ne tik dainą, bet ir jos pavadinimą

1990

gudriai paėmė iš

1984

skamba identiškai kaip:

priedainis

kaip šitas priedainis

begėdiškai iš

ir

Faktiškai Stasys Povilaitis turėtų stovėti antras arba trečias šios dainos populiarinimo eilėje. 71 su Nerija jis tikrai turėjo ją repertuatre.

Tikras dainos pavadinimas yra Help! Ayúdame , muzikos ir žodžių autorius  Daniel Vangarde, atlikėjas Tony Ronald 1971

Daina turėjo tris variantus: ispanų, prancūzų ir anglų kalba.

Na be Mango dar Rebelheart'ai ją dainavę, biškį rokeriško skambesio įdėjo. Geras, nežinojau, kad ji iš amerikiečių disco laikų, įdomus atradimas ;) 

Albumo apipavidalinimo autentiškumo klausimas... 2008 metai, vokiečiai

2015 metai, lietuvaičiai

netgi tekstas visas iš originalo paimtas 

tik firminio gargaliavimo vidury dainos nėra

Roy Orbison - Oh, pretty woman

featuring Bruce Springsteen, Elvis Costello, James Burton, Glen D. Hardin, Tom Waits, kd lang, Jackson Browne, Bonnie Raitt, JD Souther, T Bone Burnett, Steven Soles, and Jennifer Warnes

1974

/

2002

"mano mintys, mano viltys" - "you're my lover, undercover"

Berneen-tu man esi iš Helena Paparizou - My Number One

iš

1969

/

1976

/

Hearing "Hotel California" for the first time gave Jethro Tull multi-instrumentalist Ian Anderson a serious case of déjà vu. To his ears, the global smash sounded distinctly like his own composition, "We Used to Know," from the prog-rockers' 1969 sophomore album, Stand Up. The fact that the Eagles and Jethro Tull toured together in 1972 did little to dispel his belief that, maliciously or not, they lifted elements of the song from him. "Maybe it was just something they kind of picked up on subconsciously, and introduced that chord sequence into their famous song 'Hotel California' sometime later," he said in an interview with Songfacts. In the Eagles' defense, the tour took place two years before Felder, the song's primary composer, officially joined the band in 1974 – though he was a friend of founding guitarist Bernie Leadon at the time and could have conceivably attended one of the performances. Felder himself later denied having ever heard "We Used to Know" at the time he wrote the song, and claimed to know little about Jethro Tull other than that they featured a flautist. Whatever the case, Anderson takes a magnanimous view of the incident. "It's just the same chord sequence," he continues. "It's in a different time signature, different key, different context. And it's a very, very fine song that they wrote, so I can't feel anything other than a sense of happiness for their sake. … There's certainly no bitterness or any sense of plagiarism attached to my view on it – although I do sometimes allude, in a joking way, to accepting it as a kind of tribute." Rolling Stone