Atsakymas į Jai (Kopos)
Tipas: Daina
Publikavimo data: 2004m. Vasario 4d. 17:51
|
|
Auksinis smėlis saujoje - aš pirštuose tirpstu,
Negaila Kopų vasaros.. ir suveltų plaukų.
Nepyk ir Tu ant saulės, nesiutink jūrų vėjo
Ir kai ištirpsta viskas, nereik nemėgti sniego.
Nes saulė nebe Aš, o vėjas nebe Tu,
Aš viską dar atsimenu, ir viską užmirštu..
Kuteno jura kunus..taip juoko pasiilgau,
Nors kartais dar sypsausi- man jau nebejuokinga.
Žvaigždėm aš nebesižaviu - kadais akim skraidziau,
Kai jos nukrite duzta-beprotiskai bijau,
Kad jų mazai turiu ir jom nebesimėtau,
Ir pasakom nebetikiu kaskart labiau žvaigždėtom...
Vis bėgu nuo Tavęs, ir noriu jūron dingti...
O mintyse svajoju sulėtinti vėl žingsnį...
O širdyje vėl norisi nepamirštų krantų...
Kad Tu vėl būtum Aš, o Aš vėl būčiau Tu..
Svaigina kopų saulė ir vėjas veidus glosto
Ir neša mūsų laimę kažkur toli už uosto...
O Tavo širdį graužia bauginantis Kažkas -
Kad Tu man nebe angelas, ne šventas... na ir kas?!
Laikaisi įsikibęs - paleisti negali.
Nors Aš jau nebe Tavo, Aš mintimis toli -
Brendu per purų vandenį su sąžinės našta
Kad Tau esu graži, o prieš save kalta.
Taip tylim visą amžių... Ir jėgos greitai silpsta...
Ištrūkti negaliu, o sąžinė nerimsta.
Ir stovim viens prie kito, svajodami nakty...
Taip stipriai susiglaudę ir šitaip svetimi...
2004m. Vasario 4d. 17:51
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.