Nimera

---

Tipas: Eilėraštis Publikavimo data: 2004m. Kovo 9d. 21:19

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Kažkur, toli, giliai tarp pogrindžio šaltaus,
Tame rūsy, kur aš randu palaimą.
Tai ta vieta, kur aš viena, kur nieko be manęs nėra,
Kur aš galiu miegoti kiaurą dieną

Bet tik bekraštė tamsuma užlieja mano sielą
Ir kai aprimsta purvini kiemai,
aš savo letena švelnia ir miela
Dedu ant pasmirdusio miesto lėtai.

Lietus kutena mano juodą, blizgantį kailį,
Jis lygina plaukus, gražiais, bespalviais lašais.
Gal jis sumažins mano skausmą nelaimėj,
aš tikiu, kad tik lietus vienintelis mane supras.

Seniai užgeso paskutinis džiaugsmas,
Nėra, nieko, kas liktų mažutėj širdy.
Dabar tik didelis didelis skausmas,
Gyventi nesuprantamoj, pavojingoj šaly.

Nušoku ant gatvės, letenom tyliai,
- Kaip gera čia būt vienišam,
Tamsoj, kurios daug kas nemyli,
Kur niekas, nebuvo lig šiol.

O Dieve, turėk tą savo tuščią rojų,
Mums pragare, šilčiau, šviesiau.
Nors ir širdies seniai nebepasiekia kraujas.
Bijau, kad tu mums visada melavai.

Nors ir viena, nors šalta, nejauku,
Netikėkite mano skausmu,
O gal pati nenoriu apie tai galvoti
Gal mano skausmo turi daugelis kitų.

Keistai, keistai, aplink tylu,
Gal tas vagis vienatvėje mane aptiko,
- O mes panašūs, turime vienodų bruožų,
Tai gal bloga labai esu...?

Matau, vieninteliam šviesiam lange aukštai,
Kaip vergas, šeimininkui lenkias paklusniai.
Kažkur toli girdžiu, tamsoj,
Dainuoja valkatos liūdnai.

Staiga užgęsta viskas beprasmės,
Nėra daugiau šviesos aplinkui.
Vadinasi, jau laikas eiti
Ir man tamsoj pasisvečiuoti.

Turiu nuveikti daug kvailų darbų,
Turiu pririnkti atliekų šviežių,
Papusryčiaut gardžiai, maloniai,
Ir saugotis blogų žmonių.

2004m. Kovo 9d. 21:19

/ Išleiskim  2004 m. kovo 21 d.   / Nemeluok  2004 m. kovo 21 d.   / Sudie....  2004 m. kovo 17 d.