4Blackberry

Ok, neseniai pradėjau nagrinėti šios atlikėjos kūrybą, ir šis naujas singlas po 3 metų pertraukėlės mane stebina gerąja prasme. Tai yra stilių miksas, kurio darymas yra labai rizikingas biznis, bet Grimes susitvarko, ji lieka ištikima savo šaknims, bet nevengia eksperimentuoti ir tai mane žavi. Panašu, kad kiekvienas jos albumas yra naujas laiptelis aukštyn.

Sakyčiau, man didžiausią įspūdį paliko Lion ir Call Me By Your Name. Lion yra gerai surėstas siužetine prasme filmas, tik vienintelis minusas man, dėl kurio negaliu vertinti 10/10, yra per didelis realios istorijos suholivudinimas, ir per ilgas bereikalingas ištęsimas. O Call Me By Your Name yra gera drama, kurios tema ne taip jau dažnai pasitaiko kine ir apskritai visuomenėje, taip pat scenografiniai vaizdai yra ganėtinai įsimintini, galima pamatyti itališkos gamtos ir architektūros, dabar kai pagalvoju apie filmą, tai pagrindiniai veikėjai, jų pasauliai labai gražiai, harmoningai susiderina su gamtos peizažais. Dar galiu paminėti The Disaster Artist vien dėl James Franco, kuris tiek režisūroje, tiek vaidyboje atlieka nuostabų darbą, tad šis jo filmas irgi yra vienas tokių įsimintinesnių, vertų pasižiūrėti po kelis kartus. Tiesa, kaip ir dauguma, prieš žiūrint filmą rekomenduoju bent jau prabėgomis pasižiūrėti The Room, kadangi be konteksto žinojimo gali būti sunku suprasti, kas vyksta.

Ačiū už puikų atradimą. Mano mažam fantazijos pasaulėliui to reikėjo.

Jaučiu, kad reikia update'inti, kaip sekasi HIM nariams. Jau nemažai laiko praėjo, buvau nustojus galvoti apie juos, bet štai atėjo akimirka, kai prisiminiau ir vėl. Reikia patikrinti, ar nemirė kas nors iš jų, žinot. Pradėsiu nuo Ville's. Panašu, kad jis grįžo prie savo ankstyvos solo karjeros su The Agents ir savo gimtosios kalbos, kol kas yra išleistas vienas singlas, o 2019 sulauksime viso albumo, tad yra ko laukti. Man atrodo nekeista, kad jis grįžo prie tokio lengvo akustinio skambesio, turint omenyje, kiek buvo pokyčių praeityje su jo balsu. Bet kokiu atveju, jo balsas skamba taip pat savitai ir atpažįstamai, kas yra svarbiausia, o muzikinis stilius tėra kažkas, prie ko prisitaikai.

Tuo tarpu, HIM gitaristas Linde Lindstrom ir būgnininkas Gas Lipstick dabar yra bendrame projekte pavadinimu Flat Earth (įdomus pavadinimo pasirinkimas, tikriausiai tyčia satyriškas). Grupė groja tokį lengvą alternative rock/metal ir vietomis primena pačių HIM skambesį, o dar vokalisto baritonas toks panašus į Villes. Truputi creepy netgi. Bet iš esmės skamba labai suomiškai (t.y., melancholiškai), kaip ir būdinga suomių grupėms, tad nieko keisto, nieko neįprasto. Taip pat, projekto bosistas yra Amorphis bosistas, kuris paliko grupę po 17 metų grojimo joje. Grupė jau yra išleidusi vieną albumą "None for One".

Flat Earth site'as, kur yra ir merch'as: https://flatearth.band/

Ahh, prisiminiau savo vėlyvąją vaikystę...

Labai laukiamas! Smagu, kad laukti ilgai nereikia. "Liūdnos akys" nuteikia pozityviai. 

Oo šitas sąrašiukas man parodo, kad dar daug darbo laukia ateityje :) beje, man "tik" reakcija prasideda jau nuo 15 nr.

Tangerine (2015)

Rež.: Sean Baker

Vertinu: 6/10 

https://www.imdb.com/title/tt3824458/?ref_=wl_li_tt

Lady Bird (2017)

Rež.: Greta Gerwig

Vertinu: 7/10 

https://www.imdb.com/title/tt4925292/?ref_=wl_li_tt

Call Me By Your Name (2017)

Rež.: Luca Guadagnino

Vertinu: 8/10 

https://www.imdb.com/title/tt5726616/?ref_=wl_li_tt

Land of Mine (2015)

Rež.: Martin Zandvliet

Vertinu: 7/10 

https://www.imdb.com/title/tt3841424/?ref_=wl_li_tt

Lion (2016)

Rež.: Garth Davis

Vertinu: 9/10 

https://www.imdb.com/title/tt3741834/?ref_=wl_li_tt

The Great Beauty (2013)

Rež.: Paolo Sorrentino

Vertinu: 6/10 

https://www.imdb.com/title/tt2358891/?ref_=wl_li_tt

Thunder Road (2018)

Rež.: Jim Cummings

Vertinu: 6/10 

https://www.imdb.com/title/tt7738450/?ref_=wl_li_tt

Den of Thieves (2018)

Rež.: Christian Gudegast

Vertinu: 7/10 

https://www.imdb.com/title/tt1259528/?ref_=wl_li_tt

The Disaster Artist (2017)

Rež.: James Franco

Vertinu: 8/10 

https://www.imdb.com/title/tt3521126/?ref_=wl_li_tt

Made in USA (1966)

Rež.: Jean-Luc Godard

Vertinu: 6/10 

https://www.imdb.com/title/tt0060647/?ref_=wl_li_tt

Vivre Sa Vie (1962)

Rež.: Jean-Luc Godard.

Vertinu: 8/10 

https://www.imdb.com/title/tt0056663/?ref_=wl_li_tt

Muzikaliai gal kiek ir nuobodu, tačiau tai yra toks ramus, relaxing kūrinys, kurio klausytis tikrai galima kai kada.

Track'as veikia terapeutiškai, visai kaip kai kurios Radiohead dainos.

Man šio albumo pirma perklausa buvo liūdna patirtis, ir kol kas sunku suprasti žmones, kurie šį albumą vertina geriau už The 2nd Law. Tiesa, ir pastarasis albumas buvo labai ilgai mano nepriimtinas, iki šiol negaliu jo dėti prie geriausių Muse diskografijoje, ir turbūt negalėsiu. Tačiau jeigu The 2nd Law vertinčiau kažkur 7 (ne griežtai), tai Simulation Theory - 6. Tikriausiai man per daug elektronikos, per mažai roko ir per mažai kompozicinio originalumo. Galbūt viena ištisinė perklausa nėra pakankamas kiekis įvertinimui, ir galbūt šiam albumui taip pat reikia laiko išbandymo, na bet kol yra faktas, kad man išleisti singlai darė menką įspūdį po daugiau perklausų, tai ir "mažesnės" dainos neturėtų kelti kažkokio netikėto pasitenkinimo. Algorithm muzikinio išpildymo prasme man patinka labiausiai, ir jeigu jie būtų tęsia maždaug tokią pačią struktūrinę stilistiką kituose kūriniuose, galbūt būčiau labiau pamėgusi albumą. Kai kurios kitos dainos, jaučiasi, kad turi kabliuką, tačiau dėl skurdaus išpildymo (mano nuomone), pasilaidoja smegenyse kaip blankios ir neįsimintinos dainos. Patį albumo kontekstą norėčiau įvertinti atskirai su kita savo ištisine perklausa. Man patiko ir patinka kokias temas naudoja Muse savo muzikoje, tad tekstai nusipleno panagrinėjimo. Kritikai vertina albumą pakankamai aukštai, ir tai vienas tų atvejų, kai su jais negaliu sutikti, bet vis dėlto, antrus šansus aš mėgstu suteikinėti, tad bus ir šį kartą toks.

Dance Macabre yra išskirtinai taip skambantis kūrinys albume. Šiaip iš esmės man atrodo, kad albumas bendrai yra heavy metal ir arena rock derinimas, ir žiauriai sumodernintas. Nors modernus, savalaikis, balanso ieškantis Ghost skambesys ir yra tai, dėl ko Ghost vertinami gerbėjų bei kritikų.

Šiais laikais mėgstamiausi krenta į dvi kategorijas:

1. Progressive, thrash, heavy, death metal.

2. Extreme, speed, industrial, gothic, doom, alternative, avant-garde, black metal.

Nemėgstamiausi:

Power, glam metal.

Visi nepaminėti tiesiog mažiau rūpi, kad kažkur skirstyčiau.

Vienos tų grupių, kurių gali gailėtis, kad neatradai/neišnagrinėjai anksčiau. Šiuo atveju man tai The Faceless (albumas Autotheism, 2012) ir maudlin of the Well (albumas Leaving Your Body Map, 2001).

Man dar pavyko kažko Rush asociacijų išgirsti.

Neseniai sužinojau, kad Rytis Zemkauskas mėgsta Marillion, ir Algis Ramanauskas taip pat kaip supratau neabejingas.

Kodėl aš pagalvojau apie audio formas kaip potencialiai geras tokiai veiklai išpildyti, nes kai diskutavau su draugu šia tema, jis sako, kad klausytis yra daug lengviau nei skaityti kažkokius ilgus tekstus, ir automatiškai pamaniau, kad didesnei daliai žmonių informaciją lengviausia priimti klausa - tai reikalauja mažiau pastangų ir laiko. Taipogi autoriui (jeigu moka gerai pakalbėti) daug taupiau būtų kurti video/podcastus, nei rašyti ilgas recenzijas, kurias galbūt pasieks mažesnis skaičius žmonių. 

Visi tie "bet" yra tiesiog bandymai pasiteisinti, kodėl negaliu to daryti. O kodėl negali to daryti, tai manau, visada tik dėl to, kad trūksta noro. Mano nuomone, vienintelis svarbus indikatorius imtis kokios nors veiklos žmogui yra noras. Jeigu noro yra pakankamai, tada atsiranda ir motyvacija, o su motyvacija atsiranda valia, jėgos, fantazijos, ir laiko atrandi kažkaip stebuklingai. Puikiai suprantu, kad sunku suderinti kelias skirtingas veiklas, kai darbas ir kita veikla yra nesusijusios. Su tuo turiu patirties. Dabar studijuoju dalyką, kuris reikalauja labai daug laiko ir jėgų, kadangi studijos galbūt 90% yra fizinis darbas - praktika. Tai labai gali išsunkti jėgas, ypač norint siekti geriausių rezultatų. Ir vis tiek tai netrukdo man daryti dar kažką kito.

Taip, mintis labai gera. Būtų galima tiesiog aktyviau komunikuoti apie ateinančius koncertus ir tartis kaip būtų galima derinti kelionę, jeigu taip gautųsi pigiau ir patogiau. Tik šioje svetainėje nepastebėjau, kad matytųsi daug einančių į tuos koncertus, todėl manau, kad viską reikėtų daryti Facebook'e.

Labai dėkui už nuomonės pareiškimą. Bus atsižvelgta.

Dėl statistikos, tai yra kažkas apie ką ir aš buvau pagalvojusi, tačiau deja, tik pagalvoti ir tegaliu šioje vietoje.

Filmai greičiausiai pasitaikys ir ne tik iš 21 a., o senesni, kadangi tikrai yra puikių neatrastų ir neįvertintų (ar pakankamai neįvertintų) darbų 20 a. Dokumentinių filmų apie muziką idėja labai patinka, kaip ir topo sudarymas. 

Siūlyčiau daryti vieno stiliaus ar vieno žanro edition.

1. Iki arba ate, kitais atvejais viso arba viso gero.

2. Daug, kadangi visur atsiskaitinėju grynais.

3. Ne kartą, už įvairius nepadarytus darbus, kurių dabar net nebeprisimenu.

4. Mėgstamiausias turbūt bus toks: duona/batonas; sviestas/majonezas; salotos lapas; sūris; kokia nors mėsa; pomidoras ir vėl duona/batonas.

5. Įvairiai būna, nuo psichinės būsenos priklauso. Dažniausiai tiesiog bandau kol pasiseka.

1. Dažniau kalbate ar dažniau klausotės?

2. Kokiais būdais paskatinti Lietuvoje psichologinės ir psichiatrinės pagalbos teikimo kokybę, kad ji nebūtų atsilikusi mažiausiai 30 metų nuo pažengusio pasaulio, kaip dabar?

3. Silentist kitoje temoje teigė, kad "visos ligos kyla dėl meilės trūkumo". Kaip gauti meilę?

4. Koks jūsų mėgstamiausias/dažniausiai naudojamas daiktas?

5. Jeigu neturite partnerio, kokį žmogų verčiau rinktumėtes: kuris geras, nors paprastas (kaimiškas), ar kuris protingas ir sudėtingas? Jei turite, galit neatsakyti.

Budizmas. Kultūriškai tolimesnis ir nepasiekiamesnis, tačiau idealogiškai įdomesnis. Be to, krikščionybė turi per daug demonų, kad būtų galima ją mėgti.

Dabar, budizmas ar hinduizmas?

Muse. Pagal paskutinę jų kūrybą gerbėjai turbūt pasiskirstė į juodai baltą "love it or hate it".

Arabiški motyvai pernelyg tolimi man kultūrine prasme, ir čia net nestatant sienos tarp skirtingų kultūrų, o tiesiog, per daug šiaurietiški žmonės lietuviai yra, todėl pirmuose dviejuose trečdaliuose nėra didelio įspūdžio, bet kaip žemiau yra pasakyta, į galą skamba daug įtiknamiau, ir galų gale netgi pilnai įtikina. 

Labai didelio skanumo nėra muzikiniame išpildyme, tačiau kabliuoja gražus melodingumas ties priedainiu. Galbūt to užtenka, kad daina vadintųsi gera?

Grupė truputi tokia all over the place. Tačiau kažką gero įžvelgti joje įmanoma, tiesiog sudėtinga klausytis.

Ačiū už įvertinimą. Kažkaip manau, jog nėra pernelyg įdomu vien apie mainstreaminį metalą rašyti, tad kitam kartui bandyčiau prisiliesti prie mažiau žinomo, gal net undergroundo.

Man kol kas Vector albumas sunkus kąsnis nuryti, šis kūrinys taip pat. Matyt prireiks daugiau įsiklausymo.

Nesveiki rifai vyrauja šitoje grupėje. Šitoje dainoje ypač įspūdingi tie jų persikeitimai ir intensyvumas. Vienintelis dalykas, kuris kliuva, tai vokalas, kuris vienodai kalamas kiekvienoje dainoje šiame albume, ir mane erzina. Be jo būtų daug geriau.