Originali Džeimso Bondo filmų tema - pavadinta tiesiog "James Bond Theme" - tapo dviejų autorių ginčo objektu. Ją parašė Monty Norman'as, tačiau aranžavo John'as Barry, kuris vėliau kūrė muziką net vienuolikai Bondo filmų. Diskusija, kam reikėtų priskirti šio visiems iki kraujo pažįstamo muzikinio kūrinio autorystę, buvo nukeliavusi ir į teismus, kur paskutinis ginčas vyko 2001 metais.
Kaip ten bebūtų, ši muzika lieka neatsiejama nuo agento 007, o kūriniu paremtus koverius yra sukūręs ne vienas garsus muzikantas. Tarp jų - George Martin, Naked City, The Art of Noise, Moby ir daugelis kitų.
Pirmoji šio kūrinio versija pasirodė pirmajame filme apie Džeimsą Bondą - 1962 m. juostoje "Dr. No" ("Daktaras Ne").
Nors antrojo Džeimso Bondo filmo - 1963-iųjų metų "From Russia with Love" (Iš Rusijos, su Meile") - pagrindine tema galima laikyti ir kūrinį "007", visgi geriausiai žinoma šios juostos daina neabejotinai yra muzikinę temą pradedantis darbas, dar vadinamas "James Bond Is Back".
Trumpiausią iš Bondo teminių kūrinių galima išgirsti ir vėliau sekuso filmo "On Her Majesty's Secret Service" pristatyme, ir kituose su D. Bondu susijusiuose projektuose.
Muziką šiam kūriniui sukūrė tas pats John'as Barry, o žodžius parašė Leslie Bricusse ir Anthony Newley. Atlikti kūrinį pakviesta įspūdingo balso savininkė Shirley Bassey.
Būtent ši Bondo daina padovanojo Velso dainininkei vienintelį JAV Top 40-uko hitą. Britų salose daina pasiekė 21-ąją poziciją, o 2008 m. šis singlas buvo įtraukas į "Grammy" šlovės muziejų.
Įdomi ir ketvirtosios Džeimso Bondo teminės dainos istorija. Iš pradžių pagrindine juostos "Thunderball" ("Kamuolinis žaibas") daina turėjo tapti kūrinys "Mr. Kiss Kiss, Bang Bang", kurį sukūrė John'as Barry ir Leslie Bricusse. Pavadinimas buvo pasiskolintas iš Italijos žurnalisto frazės, kurioje jis taip 1962 m. apibūdino agentą 007. Barry manė, jog jam nepavyks parašyti teksto dainai apie miglotą "Thunderball" terminą arba pačią filmo istoriją, tad jo kūrinys tapo paties Džeimso Bondo personažo apibūdinimu.
Dainą iš pradžių įdainavo Shirley Bassey, o vėliau ją perrašė Dionne Warwick, tačiau šios versijos nepasirodė iki 10-ojo dešimtmečio. Kūriniai iš garso takelio buvo pašalinti, nes kompanija "United Artists" norėjo, kad teminėje filmo dainoje būtų minimas ir juostos pavadinimas.
Tuomet John'as Barry į pagalbą pasikvietė tekstų kūrėją Don'ą Black'ą, kuris paskubomis padėjo jam parašyti dainą "Thunderball". Teminį kūrinį atlikdamas Tom'as Jones'as įrašų budelėje, dainuodamas paskutinę, aukščiausią, natą net nualpo. Apie tai pats dainininkas sakė: "Užmerkiau akis ir taip ilgai tęsiau tą natą, kad kai atsimerkiau visas kambarys sukosi aplink.".
Beje, apie filmą pasakojančią dainą, pavadintą "Thunderball", parašė bei filmo kūrėjams nusiuntė ir kantri muzikos legenda Johnny Cash'as, tačiau ji nebuvo panaudota.
"You Only Live Twice" - daina, atlikta legendinio Frank'o Sinatros dukters Nancy Sinatra, tapo muzikine tema tokio paties pavadinimo juostai, pasirodžiusiai 1967 metais. "You Only Live Twice" ("Gyveni tik du kartus") garso takelį ir vėl (tąkart ketvirtą kartą) kūrė John'as Barry, kurias parašė muziką bei prodiusavo ir šią N. Sinatra dainą.
Dėl savo išskirtinės įžangos itin gerai įsimenamas kūrinys laikomas vienu sėkmingiausių Bondo muzikinių kūrinių, o kartu - ir viena geriausiai žinomų pačios Nancy Sinatros dainų.
Kompozitorius ieškojo įvairių būdų tai padaryti ir buvo radęs operinį sprendimą, kuriam tekstą parašė Leslie Bricusse, tačiau juostos režisierius Peter'is R. Hunt'as atmetė šį variantą ir leido sulaužyti nusistovėjusią tradiciją - teminė daina "On Her Majesty's Secret Service", kaip ir pirmuose dviejuose filmuose, liko instrumentinė.
Barry šiam kino filmui sukūrė ir meilės dainą "We Have All the Time in the World", kurią atliko legendinis Louis'as Armstrong'as. Šis kūrinys dažnai maišomas su pagrindine filmo daina, nes būtent ja prasideda garso takelis. Beje, tai buvo paskutinė Louis'o Armstrong'o įrašyta daina - po dviejų metų jis mirė nuo širdies smūgio. Išleidimo laikais topuose ši daina nesužibėjo, tačiau vėliau, daugiausiai dėka pasirodymo "Guinness" reklaminėje kompanijoje, kūrinys tapo gerai žinomas ir dabar laikomas vienu iš didžiausių John'o Barry kūrybos perlų.
Septintą kartą Džeimso Bondo muziką kūręs John'as Barry į pagalbą vėl pasikvietė Shirley Bassey, kuriai tai buvo antroji agento 007 daina.
1971 m. filmo "Diamonds Are Forever" ("Deimantai amžiams") garso takeliu tapo titulinė daina ir šįkart sukti galvos dėl pavadinimo panaudojimo tekste neteko - žodžius parašė Don'as Black'as.
Beje, prodiuseris Harry Saltzman'as dėl dainos "Diamonds Are Forever" teksto vingrybių itin nemėgo šio kūrinio ir į garso takelį jis pateko tik dėl jo kolegos Albert'o Broccoli įtikinėjimų.
"Live and Let Die" - tai titulinė 1973 m. Džeimso Bondo filmo "Live and Let Die" ("Gyvenk ir leisk mirti") daina, tapusi ir jo muzikine tema. Kai pasirodė, šis projekto "Paul McCartney & Wings" kūrinys tapo vienu sėkmingiausiu grupės singlu ir viena iš geriausių visų laikų Bondo dainų. JAV buvo pasieka antroji, o britų salose - devintoji topų vietos.
Specialiai kino filmui šią dainą parašė Paul'as McCartney ir jo žmona Linda, o prodiusavimu užsiėmė "The Beatles" prodiuseris George'as Martin'as, kuris iš John'o Barry perėmė visą šio filmo muzikos kūrimą.
Vėliau dainą "Live and Let Die" perdainavo ne vienas muzikantas, iš kurių, žinoma, geriausiai pažįstama "Guns N' Roses" versija. Tiek P. McCartney, tiek "Guns N' Roses" kūrinio versijos buvo nominuotos "Grammy".
Teminę dainą "The Man with the Golden Gun" atliko Škotijos muzikos žvaigždė Lulu, teksto autorius buvo Don'as Black'as. Įdomu tai, kad Alice Cooper'io teigimu, iš pradžių temine daina turėjo būti jo kūrinys "The Man With The Golden Gun", kurio filmo kūrėjai vėliau atsisakė ir pasirinko Lulu variantą.
Pats kompozitorius John'as Barry laikė šią teminę dainą - kuri tapo vienintele Bondo daina, nepatekusia į topus nei Amerikoje, nei britų salose - bei patį garso takelį prasčiausiais savo darbais, skirtais šiam projektui: "Tai muzika, kurios nekenčiu labiausiai... man tiesiog nepavyko."
Beje, populiarioje "The Prodigy" dainoje "Mindfields" yra panaudota viena šiame garso takelyje esančio kūrinio "Hip's Trip" dalis - grupei leidimą tuo pasinaudoti suteikė pats Barry.
"Nobody Does It Better" - tai baladė, kurią sukūrė Džeimso Bondo muzikos kūrėjo pareigas perėmęs Marvin'as Hamlisch'as ir tekstų kūrėja Carole Bayer Sager. Dainą 1977 m. filmui "The Spy Who Loved Me" ("Šnipas, kuris mane mylėjo") įrašė JAV dainininkė Carly Simon.
Tai buvo pirmoji Bondo daina nuo "Dr. No" laikų, kurios pavadinimas skyrėsi nuo filmo pavadinimo, tačiau frazė "the spy who loved me" kūrinyje buvo panaudota. Išleista singlo pavidalu, ši daina tapo hitu ir tris savaites išbuvo antra Amerikos tope, o britų salose liko septinta.
Populiarumo šis kūrinys nestokoja ir šiais laikais - jis buvo panaudotas ir keliuose šiuolaikiniuose filmuose: "Mr. & Mrs. Smith" (2005 m.), "Little Black Book" (2004 m.), "Lost in Translation" ir "Bridget Jones: The Edge of Reason" (2004 m.).
1979 m. "Moonraker" ("Munreikeris") tapo trečiuoju filmu, kurio teminę dainą atliko dainininkė Shirley Bassey.
Šį kūrinį buvo svarstoma patikėti Frank'ui Sinatrai, vėliau - Johnny Mathis'ui, kuriam ši daina nepatiko ir jis pasitraukė iš projekto. Prodiuseriai ėmė ieškoti pamainos ir kreipėsi į Kate Bush, kuri taip pat atsisakė, tad likus vos kelioms savaitėms iki filmo pasirodymo, John'as Barry vėl paprašė Shirley Bassey pagalbos. Dėl didelės skubos ir pati Bassey neliko patenkinta šiuo kūriniu, kurio niekada nevadino "savo". Atlikėja taip pat nerado progos šią dainą ir dorai pristatyti, o to pasekoje "Moonraker" nepademonstravo jokių pasiekimų topuose.
Beje, skirtingai nei įprasta, šio filmo takelis buvo kuriamas Paryžiuje, nors anksčiau John'as Barry visus Bondo garso takelius įrašinėjo "CTS" studijoje Londone. Po priežastis gana paprasta - pagrindiniai filmo kūrimo darbai vyko būtent Prancūzijos sostinėje.
Dvyliktąjį Džeimso Bondo filmą - 1981 m. "For Your Eyes Only" ("Tiktai jūsų akims") - muzikine prasme apipavidalino Bill'as Conti, kuris muziką parašė ir teminei dainai. Tekstą jai sukūrė Michael'as Leeson'as, o įdainuoti kūrinį buvo pakviesta Sheena Easton.
1982 m. kūrinys "For Your Eyes Only" buvo nominuotas tiek Akademijos prizui, tiek Auksiniam Gaubliui, o pati Easton įėjo į Bondo filmų istoriją kaip pirmoji (ir kol kas vienintelė) atlikėja, kuri atlikdama dainą pasirodė ir paties filmo pradžioje.
Beje, iš pradžių dainą parašyti ir atlikti buvo paprašyta grupės "Blondie", taigi šis kolektyvas taip pat sukūrė dainą "For Your Eyes Only", kurią nusiuntė filmo prodiuseriams. Vis dėlto, kompanija nutarė visus darbus patikėti Conti, todėl paprašė šio įrašyti naują dainą su minėtąja Easton. "Blondie" savo kūrinį išleido 1982 m. albume "The Hunter".
Likusias garso takelio dainas taip pat kūrė Bill'as Conti, mat nuolatinis prodiuseris John'as Barry dėl mokesčių vengimo negalėjo dirbti D. Britanijoje ir pats pasiūlė jį savo įpėdiniu.
1983 m. "Octopussy" ("Aštunkojytė") - tai 13-asis Džeimso Bondo filmas, kuriam garso takelį ir vėl kūrė John'as Barry, o tekstus šįkart rašė Tim'as Rice'as.
Albumas prasideda kūriniu "All Time High", kurį įdainavo Rita Coolidge - tai viena iš tų muzikinių temų, kurios pavadinimas nesutampa su paties filmo pavadinimu.
"Octopussy" prodiuseriai, kiek žinoma, dėl kūrinio įrašymo derėjosi su tuomet aukštumoje buvusia dainininke Laura Branigan, taip pat buvo svarstoma Mari Wilson kandidatūra, tačiau galiausiai gana netikėtu pasirinkimu tapo būtent Coolidge, jau išgyvenusi populiarumo saulėlydį.
Kaip tai nutiko? Pati Coolidge prisimena, kad Barbara Broccoli, "Octopussy" režisieriaus Cubby Broccoli asistentė ir duktė, buvo didelė Coolidge gerbėja ir nuolat jam leisdavo jos dainas, kol vieną kartą jis pareiškė - "Kas čia groja? Noriu, kad šis balsas skambėtų filmo muzikoje."
Teminę dainą 1985 m. filmui "A View to a Kill" ("Žvilgsnis į žmogžudystę") parašė John'as Barry ir grupė "Duran Duran", o įrašyta ji buvo Londone su 60 žmonių orkestru. "A View to a Kill" iki šiol yra laikoma sėkmingiausia Bondo daina, kuri 1986 m. buvo nominuota ir Auksiniam Gaubliui.
"Duran Duran" buvo pasirinkti šiam projektui po to, kai grupės bosistas ir ilgametis Bondo filmų fanas John'as Taylor'as viename vakarėlyje kreipėsi į režisierių Cubby Broccoli ir kiek išgėręs paklausė - "Kada jūs savo temines dainas pasikviesite atlikti ką nors tikrai gerą?".
1985 m. kūrinys buvo išleistas singlo pavidalu ir pakilo iki JAV topo viršūnės, ko vėliau nebuvo nutikę labai ilgą laiką. Britų salose šio kūrinio rezultatas taip pat buvo geriausias iš visų Bondo dainų - antroji vieta.
Paskutiniu Džeimso Bondo filmu, kuriam garso takelį kūrė John'as Barry, buvo 1987 m. "The Living Daylights" ("Gyventi dienos šviesoje / Į dienos šviesą"). Ši muzikinė tema pasižymėjo tuo, jog joje buvo pastebimai daugiau elektroninių ritmų, kurie į antrąjį planą stumtelėjo orkestruotes.
Titulinę garso takelio dainą "The Living Daylights" įrašė pop-roko grupė iš Norvegijos "a-ha". Kadangi grupės ir Barry bendradarbiavimas nebuvo rožėmis klotas, iš viso yra dvi kūrinio versijos - viena, kuri pasirodo pačiame filme ir grupės geriausių hitų rinkiniuose, ir kita, randama 1988 m. albume "Stay on These Roads". Tiesa, 2006 m. "a-ha" narys Paul Waaktaar-Savoy negailėjo komplimentų Barry pataisymams: "Man patiko tai, ką jis pridėjo prie dainos. Turiu omeny tą tikrai kietą aranžuotę. Būtent tada man ši daina ėmė skambėti kaip Džeimso Bondo kūrinys".
Kartu tai yra viena iš labai nedaugelio agento 007 dainų, kurias parašė arba atliko ne britų arba amerikiečių muzikantai. Iš pradžių šiam projektui buvo kviečiamas britų pop duetas "Pet Shop Boys", tačiau, kai jie sužinojo, kad jų prašoma sukurti tik vieną dainą, o ne visą takelį, jie to atsisakė.
Kadangi nuolatinis filmų muzikos kompozitorius John'as Barry dėl sveikatos sutrikimų negalėjo prisidėti, jį pakeitė naujų vėjų įnešęs muzikos kūrėjas Michael Kamen'as, taip pat kūręs muziką trims pirmosioms "Die Hard" dalims ir keturiems "Lethal Weapon" filmams.
Iš pradžių teminę filmo dainą sukurti bei atlikti buvo prašoma Eric'o Clapton'o ir Vic'o Flick'o, kurie turėjo pateikti atnaujintą pirmosios D. Bondo muzikinės temos versiją. Deja, projektas nepavyko ir režisieriai galiausiai pasirinko Gladys Knight dainą "Licence To Kill", vėliau pasiekusią britų Top 10-uką.
Kūrinį, kuris yra ilgiausias per visą Bondo istoriją, sukūrė Narada Michael Walden, Jeffrey Cohen ir Walter Afanasieff.
1995 m. Džeimsas Bondas sugrįžo vėl - pasirodė 17-asis filmas "GoldenEye" ("Auksinė akis"), o garso takelį jam kūrė Éric Serra, kuris nesibodėjo naudoti daugiau sintezatorinės muzikos ir net radikaliai pakeitė legendinį "James Bond Theme" skambesį.
Teminę dainą "GoldenEye" filmui parašė airių roko grupės "U2" nariai Bono ir The Edge, o kūrinį įdainuoti pakviesta legendinė Tina Turner. Tiesa, vienu metu projekte dalyvavo ir Švedijos grupė "Ace of Base", taip pat sukūrusi dainą, pavadintą "GoldenEye". Šis darbas vėliau buvo kiek pakeistas ir perleistas 2002 m. albume "De Capo", kuriame pavadintas "The Juvenile".
Kūrinys "GoldenEye" neblogai pasirodė ir topuose bei yra laikomas viena sėkmingiausių D. Bondo muzikinių temų.
1997 m. pirmąjį savo Džeimso Bondo garso takelį sukūrė kompozitorius David'as Arnold'as - jo debiutas įvyko juostoje "Tomorrow Never Dies" ("Rytojus niekada nemiršta"). Jis į filmo autorių akiratį pateko po to, kai pristatė koverių projektą "Shaken and Stirred: The David Arnold James Bond Project". Jame klasika tapusias Bondo dainas atliko garsūs muzikantai.
Teminės dainos pasirinkimas vyko konkurso pagrindu - jame dalyvavo maždaug 12 kandidatų, tarp kurių buvo Swan Lee, Pulp, Saint Etienne, Marc Almond, Sheryl Crow ir pats David'as Arnold'as. Būtent jo daina "Tomorrow Never Dies", įdainuota k.d. lang, buvo pasirinkta kaip oficialus kūrinys ir Arnold'as jos elementus naudojo įvairiose garso takelio dalyse. Visgi, panašiai kaip "Thunderball" atveju, nutikusiu prieš tris dešimtmečius, paskutinę akimirką filmo režisieriai nutarė pakeisti Arnold'o ir lang dainą Sheryl Crow kūriniu, mat pastaroji atlikėja tuo metu buvo kur kas žinomesnė. Arnold'o daina buvo pervadinta į "Surrender" ir nustumta į garso takelio pabaigą.
Garso takelyje juntama didesnė elektroninės muzikos įtaka, mat Arnold'as stengėsi projektą paversti kiek įmanoma šiuolaikiškesniu. Tam, kad albumas įgautų filmui, filmuotam Turkijoje ir Centrinėje Azijoje, būdingų akcentų, kompozitorius į pagalbą pasikvietė perkusininką Pete Lockett, qanun virtuozą Abdullah Chhadeh ir vokalistę Natacha Atlas.
Visas garso takelis buvo įrašytas per šešias dienas 1999 m. rugsėjį, o kūrėjui talkino 83 žmonių orkestras, vadovaujamas Nicholas'o Dodd'o. Pastarasis "The World Is Not Enough" pavadino mėgstamiausiu Bondo muzikiniu projektu per visą istoriją.
Na, o tituline albumo daina tapo muzikos mėgėjams gerai pažįstamos JAV alternatyviojo roko grupės "Garbage" kūrinys "The World Is Not Enough". Jam muziką parašė pats David'as Arnold'as, o tekstą sukūrė anksčiau su Bondo filmais daug dirbęs Don'as Black'as. Singlas buvo artimas šios serijos muzikinėms tradicijoms ir nemažai skyrėsi nuo grupės "Garbage" tuo metu demonstruoto stiliaus.
Jubiliejinio 20-ojo Džeimso Bondo filmo - 2002 m. "Die Another Day" ("Pasveikink mirtį kitą dieną") - muzika ir vėl rūpinosi David'as Arnold'as, tapęs nauju nuolatiniu šio darbo atlikėju. Jam ir vėl talkino jo kolega dirigentas Nicholas'as Dodd'as.
Pagrindinį filmo kūrinį - titulinį "Die Another Day" - pakviesta parašyti ir įdainuoti populiarumo viršūnėje tuo metu buvusi pop karalienė Madonna, kuriai suteikta galimybė epizodiškai pasirodyti ir pačiame filme - ji atliko fechtavimo instruktorės Verity vaidmenį.
Daina JAV pasiekė aštuntą poziciją, o britų salose pakilo iki trečiojo laiptelio ir taip tapo sėkmingiausiu Bondo kūriniu nuo "Duran Duran" dainos "A View to a Kill" laikų.
David'as Arnold'as muziką kūrė ir 2006 m. Džeimso Bondo filmui "Casino Royale" ("Kazino Royale"), kuris tapo ketvirtuoju iš eilės jo darbu.
Titulinė "Casino Royale" daina - Chris'o Cornell'o kūrinys "You Know My Name", kuris, beje, nebuvo įtrauktas į oficialų garso takelį, tačiau išleistas kaip singlas. Tai tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu tokiu atveju Bondo muzikos istorijoje.
Cornell'ą filmo režisieriai pasirinko, nes norėjo, kad tąkart dainą atliktų stipraus vyriško vokalo savininkas. Anksčiau daugelį dainų atlikdavo moterys, o Arnold'ui ir Cornell'ui skirta užduotis kiek pakeisti Bondo įvaizdį, mat šioje juostoje pagrindinį vaidmenį atliko naujas aktorius - Daniel'is Craig'as.
Kai David'as Arnold'as kūrė penktąjį savo Džeimso Bondo garso takelį - 2008-ųjų metų "Quantum of Solace" ("Paguodos kvantas") - žiniasklaidoje jau netrūko spėlionių, kas taps pagrindinės dainos atlikėjais.
Pirmieji bandomąją dainos versiją įrašė Mark'as Ronson'as ir Amy Winehouse, tačiau vėliau dėl įvairių nesklandumų jiems savo kandidatūros pateikti nepavyko ir buvo paskelbta, kad ši privilegija atiteks duetui iš Amerikos - gitaristui Jack'ui White'ui iš "The White Stripes" ir R&B žvaigždei Alicia Keys. Jie paruošė pirmą duetą Bondo muzikos istorijoje - dainą "Another Way to Die".
Apie norą dirbti kartu jie kalbėjo jau dvejus metus ir pasitaikius šiai puikiai progai, susitiko įrašų studijoje Nešvilyje - White'as sėdo prie būgnų, o Keys atliko pianino partijas.
Viena didžiausių 2012 m. rudens muzikinių naujienų - kino filmo "Skyfall" pasirodymas ir titulinės jo dainos autorius. Kalbos apie tai, jog Džeimso Bondo filmo "Skyfall" garso takelį įrašys populiarumo aukštumas šiuo metu pasiekusi britė Adelė, sklandė jau senokai, tačiau pranešimai apie jos muzikinę pertrauką ir nėštumą vis tik kėlė abejonių.
Nepaisant to, paskutinėmis nėštumo savaitėmis atlikėja rado laiko susitikti su naujuoju Bondo muzikos kompozitoriumi Thomas'u Newman'u, kuris tapo devintuoju šį darbą išbandžiusiu muzikos kūrėju. Tiesa, dainą "Skyfall" parašė su kitu prodiuseriu - Paul'u Epworth'u, kuris pastaruoju metu taip pat pasižymėjo itin sėkmingais projektais.
Viso to rezultatas - ryškus pretendentas į geriausio visų laikų Bondo kūrinio titulą.
Esu Bondiados fanas, perrziurejes visus 22 filmus ir nekantriai laukiantis 23 iojo. Muzika visuomet yra 50%, filmo zavesio. Dar neteko nusivilti nei vienu Bondiados dalies garso takeliu.
Beje Muse - Supremacy buvo pretendentas i Skyfall garso takeli. Skamba labai bondiskai. Jis man netgi daug labiau tiktu, nei Adele-Skyfall.
____________________
i'm not like them, but i can pretend
"Tą naktį grojo Tomas BOO" - 12-a savaitė tope, renka krūva balsų...
Žmonės, žiūrėkit už ką balsuojat. 12-os savaitės daina automatiškai krenta iš topo kitą savaitę, nors ir milijoną balsų duotumėte. Paskirstykite balsus toms dainoms, kurioms jų reikia.
Dar buvo neperseniausiai praėjęs Kilkim Žaibu, toks per vidurį, mišinys šitų dviejų, bet kažkaip nelabai dėmesio susilaukė.. Gal kai liks vienintelis toks dabar, tai visi ten važiuos. Nebent MJR chebra kažką naujo vietoj jo sugalvos.
Pirminis išdėstymas
„Music.lt“ narių reitingas
Šiuo metu naršo narių: 0
Neregistruotų vartotojų: 707
Iš viso užsiregistravę: 73447
Naujausias narys: GrayElla
Šiandien apsilankė: 44486
2017 m. birželio 16 d. 13:30:46
Bravo
2012 m. spalio 30 d. 09:14:33
Žiauriai patiko tema, žiauriai patinka šios dainos. Gaila, gerų dalykų nebūna daug.
2012 m. spalio 29 d. 07:19:26
Esu Bondiados fanas, perrziurejes visus 22 filmus ir nekantriai laukiantis 23 iojo. Muzika visuomet yra 50%, filmo zavesio. Dar neteko nusivilti nei vienu Bondiados dalies garso takeliu.
Beje Muse - Supremacy buvo pretendentas i Skyfall garso takeli. Skamba labai bondiskai. Jis man netgi daug labiau tiktu, nei Adele-Skyfall.
____________________
i'm not like them, but i can pretend
2012 m. spalio 28 d. 23:43:28
Tikrai įdomiai sugalvota
____________________
bet čia tik mano nuomonė....
2012 m. spalio 26 d. 23:44:04
Idomu pasirodis naujas Džeimso Bondo filmas?
2012 m. spalio 26 d. 23:31:40
Tokios temos man patinka!