Jei būtų galima pavadinti šį dienoraštį...

Pasiilgau music'o per savaitę. Bet kiek teko pamatyti, jame jau ir daugiau žmonių atsirado. Gal nebeatostogauja? Aš irgi neatostogauju, bet kompiuterio atsisakymas sustiprino mano valią. Tuo pačiu ji ir pasidavė. Šiandien. Nes, po velnių ... Reikia pasitikrinti, ar recenziją patvirtino (po velnių, kodėl per tris savaites dar jos nepatvirtino), ką mano apie mano kūrinį (žiū, gerai visai, ir antrą jo dalį įmečiau čia).

Taigi, taigi. Vasara tęsiasi. Ar verta apie ją kalbėti? Manau, kai tenka pūti ant karštos saulutės, kuri verta 40-ies Celsijaus pliusų, tai nieko ir nebesinori kalbėti, net į lauką išeit nesigauna. Na, pastarosiomis dienomis labai iki paryčių dūmoju, tai dėl to tik per pietus atsikeliu. Vat ir šiandien, ką tik atsikėliau ir lauke dar neteko pabūti. Aš daugiau nebeištversiu karščio. Pas mane jau užtenka nuo to stogo, prikaitina ir štai: 30 pliusų pagal Celsijų.

Neverta kalbėti apie orus. Na, tiesiog dingo tas dienoraščiams skirtas įkvėpimas, o kūrybinis įkvėpimas liejasi per kraštus (nors jau ir tas nebesirodo). Tiesiog dingstu. Palieku jus po potvynio: